Aktyvi, jaunatviška, iškalbinga ir įkvepianti asmenybė – kaunietė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. Kauno arkikatedros bazilikos mišraus choro „Cantate“ ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto choro „Veritas“ vadovė, dirigentė, „Marijos radijo“ muzikos redaktorė.

Papasakokite apie savo profesiją ir darbą.
Esu choro dirigentė. Mano instrumentas – žmonių balsai. Mano bičiuliai, kurie nėra muzikantai, kartais paklausia „kam jūs, dirigentai, mosikuojate prieš tuos žmones, ar negali jie be jūsų mojavimo giedoti?“ Tada dažniausiai atsakau taip: gali, bet būriui reikia vado, kuris ne tik gėles paimtų po koncerto, bet ir prisiimtų atsakomybę už kiekvieną choristo padarytą klaidą. Dirigavimas – tai vadovavimas gestais orkestrui ar kitokiam dideliam ansambliui kūrinio atlikimo metu. Dirigento darbas yra labai įvairiapusis ir įdomus. Kol išrenki programą, kol repetuoji ir planuoji koncertus, susitinki, susipažįsti su daug įdomių atlikėjų, įvairaus amžiaus ir profesijų žmonių. Bendrai žvelgiant, dirigento specialybė reikalauja ne tik gero profesinio pasiruošimo, bet ir nemažai psichologinės bei fizinės ištvermės.

Kuo, Jūsų nuomone, Kauno miestas yra išskirtinis?
Kaunas yra išskirtinis visų pirma savo istorija ir architektūra. Manau, šis miestas yra labai geroje geografinėje padėtyje, o taip pat ir suplanuotas patogiai.  Galime didžiuotis turintys daug aukštųjų mokyklų. Man labai patinka, kad Kaunas nėra pernelyg sumodernintas – šimtmečių tėkmėje šis miestas išlaikė savo originalumą. Kaune ir jo rajonuose gali rasti ne tik besidauginančių prekybos centrų (kas būdinga visiems didmiesčiams), bet ir pievų, šilų, piliakalnių, upių, paplūdimių, parkų. Manau, kad gyventi Kaune ekonomine, buitine, susisiekimo prasme yra tikrai patogu.

Kokį Kauną matote iš savo profesinės pusės?
Kaunas visada turėjo stiprias chorines tradicijas. Ne veltui ir pirmoji Dainų šventė 1924 m. vyko būtent čia. Ir dabar šiame mieste yra daug kūrybingų choro vadovų ir energingų choristų. Ypač saviveiklos chorai nenustoja stebinti savo aktyvumu ir noru išlikti, nepasiduoti, dainuoti, puoselėti kultūrines tradicijas nežiūrint savo menko finansinio bagažo, sudėtingo dainininkų gretų atsinaujinimo ar kitų nepriteklių. Džiugu, kad mūsų mieste vyksta chorinės muzikos koncertai, festivaliai, konkursai, dainų šventės, bet kiek neramina tai, kad žiūrovai yra per daug pasyvūs, dažniau liekantys patogiuose foteliuose priešais televizorių ekranus.

Religinės muzikos plotmėje, man atrodo, kauniečiai laikomės tvirtai – gėrimės ką tik restauruotais istoriniais Kauno arkikatedros vargonais, džiaugiamės Sakralinės muzikos mokyklos atgijimu, laukiame tradicinių religinės muzikos koncertų ir konkursų. Beveik visose bažnyčiose šv. Mišių metu muzikuoja ne vienas vargonininkas, bet esama ir parapijos choro, o taip pat ir jaunimo (šlovintojų) grupelės. Iš savo profesinės pusės ateityje Kauną matau kaip stiprų ir konkurencingą kultūriniu aspektu miestą. Ir tikiu, kad tas laikas iki 2022 m., kada didžiuosimės esantys Europos kultūros sostine, išjudins mūsų miestiečius ir valdžios atstovus dar aktyvesnei kultūrinei veiklai.

Esate Kauno arkikatedros bazilikos mišraus choro „Cantate“ vadovė. Kaip šis choras reprezentuoja Kauną?
Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje choro „Cantate“ vadove esu nuo 1998 m. Auginant vaikučius kartais prisieina šiek tiek atsitraukti nuo aktyvios veiklos su choru, užtat esu dėkinga savo ištikimiems pagalbininkams, kurie eilę metų padeda dirbti su arkikatedros choru. Katedra yra vyskupijos centras – bažnyčia, kurioje yra vyskupo sostas. Mes esame pagrindinės vyskupijos bažnyčios choras ir turime tinkamai atstovauti šiam vardui. Tam reikia daug ir kantriai  repetuoti. Atstovauti Kauną dažniausiai tenka labai savitu būdu – būnant Kaune ir giedant šv. Mišiose.  Kauną aplanko daug turistų, ypač vasaros metu, ir jie būtinai užeiną į arkikatedrą ir neretai vaizdingai užvertę galvas klauso choro giedojimo, filmuoja. Niekada nežinai nei dienos, nei valandos, kada tokie svečiai atvyks ir su kokiais įspūdžiais išvyks. Belieka stengtis nuolat.

Vadovaujate Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto mišriam chorui „Veritas“. Kuo ypatingas šis choras ir kokiuose renginiuose dalyvaujate?
VDU katalikų teologijos fakulteto choras „Veritas“ žengia dar tik pirmuosius savo kūrybinius žingsnius. Susikūrėme prieš dvejus metus. Chore dainuoja fakulteto studentai, alumnai ir kiti geros valios žmonės. Savo veiklą orientuojame taip, kad ji būtų prasminga ir atneštų gerų vaisių, o ne būtų sukurta vardan vienadienio efekto. Mums brangūs yra įvairaus amžiaus klausytojai, tačiau ypač rūpi jauni žmonės, kuriems norime padėti nepasiklysti virtualaus pasaulio koridoriuose. Ir drįsčiau teigti, kad  muzika – labai universali ir išmani kalba, galinti juos prakalbinti. VDU katalikų teologijos fakulteto choras „Veritas“ gieda šv. Mišiose ir noriai dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose Kaune ir kituose miestuose. Pirmoji mūsų paruošta programa skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25–mečiui sulaukė gražių atsiliepimų ir susidomėjimo. Ją vis dar pildom naujais kūriniais, idėjomis ir keliaujam po Lietuvą dainuodami apie Lietuvą… Veritiečiai išsiskiria savo originalumu ir įvairiapusiškumu. Choras „Veritas“ nėra tas choras, kurio tikslas paruošti kuo daugiau sudėtingų, stambių chorinių kūrinių ir stebinti klausytojus tobulais akordais. Mes džiaugiamės galėdami muzikos garsais ir skambančiais tekstais pažadinti žmonių širdis ir įkvėpti juos nebijoti savo gyvenimu  liudyti meilę Dievui, Tėvynei ir artimui.

VDU KTF choras „Veritas“. Marijos Stanulytės nuotrauka.

Dirbate  „Marijos radijuje“. Už ką yra atsakingas muzikos redaktorius ir kuo reikšminga „Marijos radijo“ veikla miestiečiams?
„Marijos radijuje“ esu muzikos redaktorė. Mano pareigoms priklauso ieškoti tinkamos muzikos įrašų, padėti kurti šaukinius, rekomenduoti ir parinkti muziką, kuri reikalinga įgyvendinti „Marijos radijo“ misiją. Šis radijas skirtas įvairaus amžiaus, įvairaus išsilavinimo, jau atradusiems tikėjimą arba dar tik beieškantiems Dievo žmonėms. Taigi, muzikos reikia labai įvairios. „Marijos radijas“ radijo bangomis transliuojamas jau beveik visoje Lietuvoje, o internetu šį radiją galime girdėti dar plačiau – ir už Lietuvos ribų.  Pagrindinė studija yra Kaune, pačioje senamiesčio širdyje, šalia arkikatedros. Manau, kad daugelis aktyvesnių kauniečių žino apie šią studiją, nes eilė jų jau yra apsilankę pas mus. „Marijos radijuje“ laukiami ne tik laidų vedėjai, pašnekovai, maldininkai, savanoriai, bet mielai sutinkami visi kas nori šį radiją pamatyti iš arti ar susipažinti su jos veikla, misija. Kauniečiams šis radijas yra ypač parankus – juk beieškant laidų pašnekovų, kol komunikacijos pasiekia toliau esančius, šiame mieste  gyvenantys neretai būna pirmieji.  O kiekvieną penktadienį kauniečiai gali užsiimti pirmuosius suolus šlovinimo, gyvo garso muzikiniuose vakaruose, kurie būna transliuojami tiesiogiai 20 val. iš mažosios Prisikėlimo bažnyčios.

Ar Kauno miestas Jus įkvėpia? Jei taip, kaip?
Esu Kauno vaikas – nuoširdžiai! Kaunas yra mano gimtasis miestas, kuriame mokiausi, studijavau ir darbuojuosi pagal savo išsilavinimą, specialybę ir pomėgius. Kiekvieną dieną žingsniuoju senamiesčio grindiniu, o pakėlus akis matau daug gražių namų ir kiemų su įstabiom datom, liudijančiom apie jų atsiradimo senumą ir išgyventus istorinius vingius. Prieš keletą metų atnaujintas, sutvarkytas Santakos parkas ir Kauno pilis mane džiugina savo natūralumu, o nuo senamiesčio bažnyčių gausos ir grožio, galima sakyti, esu net priklausoma – visad norisi užsukti į jas, bent keletui minučių stabtelt. Man patinka, kad Nemunu vis dar plaukioja laivai, kad Maironio muziejaus sode žydi poeto pamėgtos gėlės. Visada nuotaiką pakelia senamiesčio gatvelėmis, kadais maestro Juozo Naujalio išvaikščiotomis, dabar į medžiaginį slieką įsitvėrę, geltonom liemenėm pasipuošę, vorele tipenantys darželinukai. Gera matyti, kad šeštadieniais su pintinėmis miestiečiai eina apsipirkti į ūkininkų turgelį, o sekmadieniais jie, pasidabinę, po šv. Mišių geria kvapnią kavą senamiesčio kavinukėje ir dar planuoja aplankyti Kauno filharmoniją ar vieną iš teatrų… Man labai ypatingas miesto Rotušės laikrodžio garsas, kuris nenustoja priminti apie tirpstančias valandas mums, esantiems čia, o tylintys senamiesčio bažnyčių kryžiai byloja apie tai, kad anapus laiko niekas neskaičiuos. Bus tik Dangus…

Atėjus laikui galiu visa tai sudėti į giesmes, renginių scenarijus, koncertus, ar muziką, skambančią radijo bangomis. Kaunas ir jame gyvenantys žmonės įkvepia kūrybai daugiau, negu kad galima įsivaizduoti. Kaune atrandu daug Lietuvos ir tikėjimo.