Laikinosios sostinės centre įsikūrusi fotografijos galerija regi naujas galimybes, norėdama sustiprinti savo lankytojų entuziazmą domėtis fotografijos menu. Meno erdvės pokyčiams įtaką daro ne tik didėjanti kultūros paklausa, bet ir pasaulietinės tendencijos.

Kauno fotografijos galerijos startas ir įvairūs vertinimai

1979 metais Rotušės gatvėje duris pirmą kartą atvėrė pirmoji Kaune fotografijos galerija,  kuri nuotraukose sustabdytomis akimirkomis siekė sužadinti kultūros identifikavimo ir realizavimo raišką dar sovietinio režimo sukaustytame mieste. Tokia meno erdvė jau buvo įsikūrusi Vilniuje, taigi nutarta tokią vietą atidaryti ir Kauno mieste. Ši fotografijos meka, įrengta dar XVIa. statytame pastate, buvo suprojektuota  Respublikinės premijos laureato, architekto Žiberto Simanavičiaus. Atidarymo dieną galerijos atstovai aiškiai pabrėžė, jog savo veiklą planuoja vystyti dviem kryptimis, kurias galima apibūdinti kaip parodinę bei metodinę. Bėgant metams Kauno fotografijos galerija išgyveno įvairiais žmonių reakcijas – vieni ją gyrė, laikė miesto kultūros centru, vėliau piktinosi dėl komerciniais tikslais rengiamų fotoerotikos parodų.

Galimybės fotografijos entuziastams

Kauno fotografijos galerija ne tik rengia garsių Lietuvos bei užsienio fotografų darbų ekspozicijas, bet ir siūlo puikias savirealizacijos galimybes jauniesiems fotografams. Pasak galerijos kuratorės, menotyrininkės Ugnės Makauskaitės, Kauno fotografijos galerijos erdvė yra atvira ir tiems žmonėms, kurie gyvena idėja parodyti savo pomėgio rezultatus šios galerijos lankytojams.  Ši galimybė, kaip pabrėžia meno ekspertė U. Makauskaitė, jauniesiems fotografams gali suteikti daug naujų potyrių: drąsos – parodyti įamžintus kadrus, išgirsti paprastų žmonių bei pripažintų fotografų nuomones bei įžvalgas, empatijos – žvelgti į kitų darbus, juos analizuoti ne tik kaip meno apraiškas, bet ir sunkaus darbo pasekmes bei susipažinti su savęs realizavimo galimybėmis.

Dar 2015 metų pabaigoje žymus Lietuvos dailininkas ir tapytojas J. Vienožinskis Kauno fotografijos galerijoje surengė Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Fotografijos katedros studentų parodą. U. Makauskaitė  pasakoja, jog  dailininkas, rengęs šią nuotraukų ekspoziciją, pabrėžė, jog tai nebus pompastiška studentų apeliacija į savarankišką meno olimpą, tai tiesiog noras paskatinti ir studentus ir fotografijos meno entuziastus ieškoti, pažinti, klysti, bet svarbiausia – bandyti.

Galerija nūdienos kontekste

Šiandien  Kauno fotografijos galerija aiškiai diktuodama kultūros skverbties svarbą mūsų gyvenimuose, išskiria papildytus savo gyvavimo bei veiklos tikslus: parodinį, leidybinį bei rezidentinį. Save priskiriant prie kone vienos iš seniausių tokio pobūdžio vietų ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje, svarbiausia jų darbo vizija – maksimaliai kokybiškas veiklos turinys ir meninio lygio kėlimas pasaulietiniame kultūros kontekste. Siekiant sustiprinti žmonių norą domėtis, susipažinti ir pradėti mąstyti atsižvelgiant į kultūros, kaip reiškinio konceptą, Kauno fotografijos galerija nori suteikti prieinamiausias galimybes tai daryti iš fotografijos meno pusės. Būtent dėl šios priežasties, kiekvienas apsilankymas šioje galerijoje visiems geranoriškiems lankytojams yra nemokamas, o siekiant to, jog kiekvienas sugebėtų atrasti tam laiko savo įtemptose darbotvarkėse – ekspozicijas galima pamatyti ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.

Apibendrinant ne minėtąją fotografijos galeriją, bet pasaulietinę kultūrą, su kuria susipažįstame meno gelbėjami, labai tiktų  G. V. F. Hėgelio žodžiai: „Menas tapo svarbiausiu tautų mokytoju“. Taigi retoriškai paklauskime – gal tautai atėjo metas mokytis?