Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra

Kaunas – laikinoji Lietuvos sostinė, tačiau ne viskas šiame mieste taip laikina. Dviejų ilgiausių Lietuvos upių santakoje įkurtas miestas išsaugojo didelį bažnyčių (net 21), muziejų ir kitų istorinį bei kultūrinį paveldą išsaugančių ir puoselėjančių pastatų, galerijų bei muziejų skaičių.

Savo aukso amžių pasiekęs tarpukariu, kuomet tapo ne tik laikinąja sostine, tačiau ir kultūrinio bei politinio elito centru, savo spindesio sugebėjo neparasti iki šiol. Tarpukario architektūra pasaulį stebinantis bei į preliminarųjį UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas miesto centras, turistus žavintis senamiestis bei kitos ne mažiau svarbios reprezentacinės miesto vietos įrodo, kad Kaunas – miestas, turintis ką parodyti.

Apie pirmosios Lietuvos Respublikos istoriją gali papasakoti vienintelis Kaune įsikūręs tokios tematikos muziejus – istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra. Unikalumu bei išskirtinumu pasižymintis istorinis pastatas saugo visiems lietuviams gyvybiškai svarbų, nepriklausomybės, paveldą. Pasak muziejuje dirbančio ekskursijų vadovo ir edukatoriaus Gedimino Kasparavičiaus, muziejus yra išskirtinis savo ekspozicijomis bei eksponatais: „visos ekspozicijos tik apie tarpukario Lietuvos istoriją. Tiek vidaus (parlamentinis ir prezidentinis laikotarpis), tiek užsienio politikos ir diplomatijos, tiek ano meto kultūros, laisvalaikio ir kasdienybės naratyvas, sutinkamas būtent šiame muziejuje. Ekspozicijose išnaudotos šiuolaikinės technologijos, pasižyminčios interaktyvumu, patrauklumu.“

Kiekviename muziejuje didžiausias dėmesys skiriamas edukacinėms programoms, istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra tokių programų turi net 6. Gedimino Kasparavičiaus teigimu, taip praturtinama žmonių pasaulėžiūra ir padidinamas žinių bagažas: „Istorinėje Prezidentūroje šiandien galima išbandyti 5 tematines ekskursijas ir 6 skirtingas edukacines programos. Visos jos skatina piliečius domėtis ne tik sausais faktais, bet ir sužinoti apie tarpukario gyvenimo kasdienybę, – teigia G. Kasparavičius. Sužinojus apie tuometinį kauniečių gyvenimą, piliečiams sudaroma išskritinė  galimybė pamatyti kaip keitėsi žmonių pasaulėžiūra, gyvenimo būdas bei kasdienybė prieš sovietinę okupaciją ir po jos.

Viena iš muziejuje įrengtų ekspozicijų.

Muziejus įkurtas Kaune, todėl jo svarbą labiausiai gali jausti būtent kauniečiai. Paklaustas ką muziejus reiškia Kaunui, Gediminas Kasparavičius pastatą įvardijo kaip simbolį, įkūnijantį tuometinę Lietuvą: „Nors pastatas statytas XIX a., bet tai neginčijamai yra Kauno, kaip laikinosios sostinės simbolis, išsiskiriantis autentiškomis erdvėmis ir to laikmečio dvasia.“ Tai tik įrodo, kad šis muziejus turi būti aplankomas kiekvieno, norinčio ne tik sužinoti, bet ir pajausti tarpkukario Kauno dvasią.

Tačiau aplankyti muziejų skatinami ne tik istorijos entuziastai, bet ir visi, siekiantys nusikelti į tarpukario Kauną. Ekskursijų vadovas ir edukatorius Gediminas Kasparavičius ragina aplankyti muziejų visus pilietiškus ir savo valstybę bei jos istoriją geidžiančius žmones: „ Aplankyti muziejų turėtų pilietiškiausi žmones, tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus. Taip pat muziejų ranginu aplankyti žmones, kurie domisi Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (prezidentais, tarpukario diplomatija, laikinąją sostine)“.

Autoriaus nuotraukos