Tarpukario Kaunas: kokia istorija didžiuojamės?

Mergaitės prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus liūtų./J. Gudelevičiūtės nuotrauka

2019 metais Kaunas mini solidžią šimto metų tapimo laikinąja sostine sukaktį. Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuomonių, kad Kaunas turėtų atsisakyti laikinosios sostinės etiketės ir tapti modernia kultūros sostine.

Šiandien Kaunas stebina miesto gyventojus ir lankytojus atsinaujinančiomis viešomis erdvėmis, iš naujo žaliuoti pradedančiais parkais, dėmesį atkreipia kultūriniai renginiai, o gatvės pilnos studentų, norinčių kurti ateities Kauną. Dabartiniam miesto įvaizdžiui didelę įtaką padarė tarpukario laikotarpis, todėl istorikai mano, kad laikinosios sostinės termino visiškai atsisakyti neturėtume, nes privalome atsiminti, kad tarpukario laikotarpiu Lietuvos politinis elitas neprarado vilčių susigrąžinti istorinę Lietuvos sostinę Vilnių, todėl pabrėžti Kauno kaip sostinės laikinumą buvo būtina. Be to, laikinosios sostinės vardo suteikimas buvo svarbus tiek miesto raidai, tiek miestiečių gyvenimo modernėjimui.

„…nuolatinis priminimas, kad Kaunas yra tik laikina sostinė buvo reikalingas, kadangi visą tą laiką Lietuvos politinis elitas niekada neatsisakė minties susigrąžinti Vilnių ir nepripažino jo Lenkijai. Kita vertus, aš nepritariu ir požiūriui, kad reiktų vengti vartoti šį terminą. Tarpukario laikotarpis yra esminis kalbant apie Kauno istoriją ir visada bus reikšmingas kauniečių istorinėje atmintyje. Dirbtinai mažinti šį reikšmingumą, būtų tikrai nesolidu, nors kartais tenka viešoje erdvėje girdėti tokių siūlymų“, – teigia Kauno miesto muziejaus istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto istorijos katedros doktorantas Simonas Jazavita.

KAUNO RAIDA TARPUKARIU

Laikinosios sostinės statuso suteikimas suvaidino didelį vaidmenį Kauno raidos istorijoje ir jaunos, ką tik paskelbusios nepriklausomybę, valstybės vystymesi. Per tą laikotarpį, kai Kaunas galėjo matuotis laikinosios sostinės rūbą, miesto gyvenime viskas akivaizdžiai pasikeitė.

„1939 m., net ir susigrąžinus Vilnių, sostinės dar neskubėta perkelti. Nors tai nulėmė daugiau politinės priežastys (Didžiosios Britanijos politinis spaudimas, baimė, dėl aktyviai Vilniuje veikusio lenkų pogrindžio potencialaus pasipriešinimo suaktyvėjimo ir kitos), ne paskutinį vaidmenį vaidino ir faktas, kad kitaip nei 1919 m., Kaunas jau galėjo vadintis pilnaverte europinės šalies sostine“, – sako istorikas Simonas Jazavita.

Per dvidešimt nepriklausomybės metų Kaunas padarė didelę inžinerinę – infrastruktūrinę pažangą. Šiuo laikotarpiu greitai plėtėsi miesto teritorija, prie miesto prijugiami mikrorajonai: Aleksotas, Vilijampolė, Šančiai, todėl Kaune atsiranda problemų susisiekimo srityje, bet jas stengiamasi greitai išspręsti. Žaliakalnyje gyvenantys žmonės miesto vadovybės prašo sprendimų, kurie žemutinei daliai padėtų lengviau susisiekti su aukštutine dalimi. Taip Kaune atsiranda „į kalną kylantis namukas“ funikulierius.  Aleksote veikia Aleksoto oro uostas, įsikuria Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos – chemijos institutas, J. Damijonaičio pradinė mokykla, Lituanistikos institutas, Krašto apsaugos ministerijos astronomijos observatorija, todėl siekiant miestiečiams užtikrinti geresnį susisiekimą su senamiesčiu įkuriamas dar vienas keltuvas šiame mikrorajone. Taip pat mieste atsiranda moderni vandentiekio sistema, kanalizacija, ko iki tol nebuvo.

Infografikas iliustruojantis Kauno raidą tarpukariu

 

UNIVERSITETO REIKŠMĖ KAUNUI

Tarpukariu Lietuvos valstybės gyvenime viena didžiausių problemų buvo švietimas. Skaudus Vilniaus praradimas iš jaunos ką tik susikūrusios valstybės atėmė ne tik sostinę, bet ir universitetą. Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine į miestą pradėjo keltis valstybės intelektualinis žiedas: mokytojai, politikai, muzikantai, tapytojai, aktoriai, skulptoriai, rašytojai. Jie ne tik kūrė ir ieškojo saviraiškos galimybių, tačiau kėlė diskusijas ir siekė kuo greičiau mieste įkurti lietuvišką universitetą, kuris yra vienas iš brandžios valstybės bruožų.

Kauno inteligentija įkūrė Aukštuosius kursus, kuriuos sudarė šeši skyriai: humanitarinis, juridinis, gamtos, medicinos, matematikos ir fizikos, technikos, o vėliau šiuos kursus pertvarkė į Lietuvos universitetą, kuriam 1930 metais buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Per dvidešimt universiteto gyvavimo metų, čia buvo išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba, pradėti rašyti lietuviški mokslo terminai. Jo reikšmė Kaunui buvo didelė, nes tai buvo intelektualinis ir kultūrinis centras, o universiteto profesoriai savo žiniomis dalinosi ne tik su studentais, tačiau ir su miesto gyventojais.

„Dėka universiteto, Kaunas tampa mūsų valstybės ir kultūrinio gyvenimo varikliu. Universitetas yra Lietuvos reprezentacijos, politinio, kultūrinio, valstybinio gyvenimo atraminis punktas europinėje aplinkoje. Antra, jis yra kultūrinio Vakarų Europos diskurso puoselėtojas. Prezidentas Antanas Smetona universitetą rėmė, nes suprato, kad be universiteto valstybės nebus. Universitetas yra lygu valstybės funkcionavimui“, – teigia  Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys.

2019 metais sukanka šimtas metų, kai Kaunas tapo laikinąją Lietuvos sostine. Tai buvo reikšmingas įvykis miestui, nes jis suteikė miestui politinio, kultūrinio ir ekonominio centro reikšmę.

Autorius
Jovita Gudelevičiūtė
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Jovita Gudelevičiūtė