Savanorė Modesta Totorytė: „Investicija į jauną žmogų – didžiausias laimėjimas Kaunui“

Modesta Totorytė (nuotr. VDU Verslo praktikų centro)

Vytauto Didžiojo universiteto „Verslo praktikų centro“ savanorė, koordinatorė Modesta Totorytė pasakoja apie savo patirtis šioje veikloje ir naujų galimybių atradimą Kaune, teigdama, jog bene didžiausias laimėjimas šiam miestui – investicija į jaunus žmones.

Vytauto Didžiojo universiteto „Verslo praktikų centro“ savanorė, koordinatorė Modesta Totorytė pasakoja apie savo patirtis šioje veikloje ir naujų galimybių atradimą Kaune. Studentė akcentuoja, kad Kaunas padėjo atrasti savo asmenybę ir suprasti, kad investicija į jaunus žmones, skatinant jų sąmoningumą ir motyvaciją yra bene didžiausias laimėjimas Kauno miestui.

 
– Modesta, dalyvaujate VDU „Verslo praktikų centro“ (VPC) veikloje. Papasakokite, kas būtent atvedė į šį centrą ir kaip tęsėsi veikla jame?

 
– Tiesą sakant, atvažiavau į Kauną iš mažo miestelio (Kupiškio) ir impulsyviai atsirado noras ieškoti kokių nors naujų iššūkių, naujų patirčių, nes iki tol gyvenau aplinkoje, kurioje nėra daug gyvasties. Būtent atvažiavusi į Kauną supratau, kad norisi kažko daugiau nei vien tik studijų. Atsitiktinai mano dėmesį patraukė „Verslo praktikų centro“ iniciatyvos. Iš pradžių galvojau, kad tai tiesiog projektas ar seminaras, į kurį nuėjusi pasižmonėsiu, įgausiu kokių nors žinių. Tad kelias prasidėjo nuo vienos iš VPC iniciatyvų – „Entreprenerio akademijos“. Man patiko visa sistema, naudojamos metodikos, siekiant atrasti naujus sprendimus, tačiau vėliau mano dėmesį itin patraukė ir tai, kad dirbsime su įmonėmis, todėl tai labai motyvavo prisijungti ir prie kito projekto – „Verslumo laboratorijų“ veiklos. Dėl savo ryžto ir noro patekau ir į šį etapą… Šios veiklos ciklas, dirbant tarpdisciplininėse komandose, vyko bene visus metus, kuomet sprendėme įvairius probleminius atvejus su įmonėmis, pasiūlant alternatyvių sprendimų. Kai buvo baigtas ir šis etapas, susimąsčiau: o kas gi toliau? Mane itin žavėjo visa tai, kaip vyksta bendravimas su įmonėmis, kokios yra taikomos metodikos, lemiančios asmeninį tobulėjimą, ir supratau, kad negaliu sustoti. Pamačiau kiek daug aš per tuos metus paaugau kaip asmenybė, kiek daug patobulėjau. Tuomet ir nusprendžiau prisijungti prie VDU VPC koordinatorių komandos.

 
– Neseniai VDU „Verslo praktikų centras“ kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pradėjo praktinio ugdymo programą „Kauno iššūkis“ skirtą 10 – 11 klasių Kauno miesto ir rajono moksleiviams. Papasakokite apie šį inicijuotą bendrakūrybinį projektą.

 
– Jau kurį laiką gvildenome idėją įkurti moksleivių akademiją. Atsirado galimybė bendradarbiauti su „Kaunas 2022“ projekto komanda, tad sujungėme savo idėjas ir taip atsirado „Kauno iššūkio“ iniciatyva. Programoje viskas vyksta panašiu principu, kuomet pagal konkrečias savęs pažinimo metodikas moksleiviai tobulina savo kompetencijas bei analizuoja kultūrinius, socialinius ir verslo iššūkius, susijusius su Kauno miesto gyvensenos gerinimu.

 
– Kaip manote, kuo ši iniciatyva yra naudinga Kauno miestui, kaip tai pagerins Kauno gyvenimą?

 
– Moksleiviai, kurie baigs šią iniciatyvą per tris mėnesius, turės galimybę vėliau savanoriškai prisijungti prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto ir toliau visokeriopai augti, vystytis, savo sprendimais prisidedant prie Kauno miesto gyvenimo gerinimo. Šis projektas vyks iki pat 2022-ųjų metų, tad tai turės tęstinumą. Taigi investuojama ne tik į studentus, bet ir į moksleivius, taip auginant naują sąmoningą ir motyvuotą kartą, kuri Kaunui yra tikras laimėjimas.

Investuojama ne tik į studentus, bet ir į moksleivius, taip auginant naują sąmoningą ir motyvuotą kartą, kuri Kaunui yra tikras laimėjimas.

 

– Kuo savanorystė yra naudinga jaunam žmogui ir Jums?

 
– Per tai susipažįsti su labai daug naujų žmonių, kurie padeda ir tau. Ir tu iš jų mokaisi. Padėdamas kitam, tu padedi ir sau. Matydama, kad noriu kažką keisti, kažką padaryti dėl kitų, pamačiau, kad užaugau ir pati, tad, manau, tokia ir yra savanorystės esmė. Mano tikslas – kažką padaryti dėl Kauno, dėl VDU, dėl jaunų žmonių.

„Entreprenerio akademija“(nuotr. VDU Verslo praktikų centro)

 

 

– Kokias pagrindines kompetencijas pati atradote, dalyvaudama VDU VPC veikloje, ir kaip Jums pačiai jos padeda gyvenime?

 
– Manau, kad VPC veikla yra nepamainoma platforma pažinti save. Jeigu aš anksčiau būčiau turėjusi galimybę kaip moksleivė dalyvauti tokiame projekte, aš būčiau net negalvojusi ir priėmusi šį iššūkį. Žinoma, tam tenka skirti nemažai laiko ir pastangų, bet tai yra itin įdomu, nes pamatai kaip pats tobulėji. Aš daug kam sakau, kad matau kaip aš visokeriopai paaugau… Anksčiau vis galvodavau – ar esu kūrybiška, ar pakankamai išeinu iš komforto zonos ir t.t.? Kai pradėjau dalyvauti VPC veikloje, aš save atradau ir man šių klausimų jau nebekyla. Galbūt tai ir skamba kiek pasitikinčiai, bet man atrodo, kad žinau ko norėti toliau, kaip nesustoti. Tai mane itin paskatino nebijoti priimti pokyčių savo gyvenime. Pavyzdžiui ir tai, kaip perstoti į kitą, mane žavinčią specialybę, atrasti savą sritį, o ne klausyti kitų, kad aš to negaliu, nesugebėsiu. Jaučiuosi labiau savimi pasitikinti, įgijusi naujų kompetencijų, atradusi savo asmenybę.

 
– Kaip manote, kuo būtent VPC prisideda prie VDU ir Kauno miesto įvaizdžio bei jo gyvensenos gerinimo?

 
– Neseniai, bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe, įgyvendinome virtualių Kauno žydų kapinių projektą. Per du mėnesius įamžinome apie 6 tūkst. antkapių, ko rezultatas yra atgaivintosios senosios žydų kapinės virtualiu pavidalu. Galbūt, neįskaitant kitos VPC veiklos naudos, tai buvo ryškiausiai matomas mūsų veiklos rezultatas, tad smagu, kad ne tik universitete prisidedame prie tam tikrų pasiekimų, galbūt ir žmonių gyvenimų pokyčių, bet turime siekių ir už jo ribų, puoselėjant laimėjimus ir Kauno miestui. Tai buvo tarsi tam tikra inovacija Kaunui, apjungianti ir daugiau bendruomenių, įskaitant kapinių tvarkymą, tad belieka tik džiaugtis dėl šio bendruomeniškumo siekio išsaugoti architektūrinius ir istorinius objektus svarbius miestui.

Priėmimas pas Kauno miesto merą V. Matijošaitį (nuotr. VDU Verslo praktikų centro)

 

– Kaip minėjote, pati esate kilusi iš Kupiškio miestelio, tačiau studijuojate Kaune. Tad ar jau spėjote pajusti tapatumą šiam miestui ir ar žadate jame pasilikti?

 
– Didelis miestas… Atvažiavau ir, rodos, nieko čia nežinau, man čia niekas nepažįstama, tačiau greitai su šiuo miestu susigyvenau. Čia labai aišku kaip orientuotis, bet man atrodo, kad aš Kauno nespėjau dar pažinti tiek, kiek norėčiau. Tačiau kita vertus, Kaunui turėčiau jaustis dėkinga, nes šis miestas man atvėrė naujas galimybes… Patinka man Kaunas, jis man toks savas atrodo… Ir atrodo, kad žmonės čia šypsosi daugiau. Ištikrųjų!

Patinka man Kaunas, jis man toks savas atrodo… Ir atrodo, kad žmonės čia šypsosi daugiau. Ištikrųjų!

 

– Tad ar galėtumėte įvardinti kokios aplinkybės Jus žavi dėl ko gera save pavadinti kauniete?

 
– Manau nusipelniau save vadinti kauniete, galbūt dėl to, kad įsitraukiu į būtent šias veiklas ir kartu su komanda stengiuosi prisidėti prie miesto gerinimo. Svarbu ir tai, kad čia susipažinau su daug įvairių žmonių, iš kurių galiu mokytis. Kaunas man ir yra vieta, kurioje šie žmonės padeda man augti ir atrasti save. Galbūt tai ir skamba labai psichologiškai, bet buvimas čia man tapo tarsi nauju mano gyvenimo etapu. Aš norėjau tobulėjimo, o Kaunas man tai davė.

Aš norėjau tobulėjimo, o Kaunas man tai davė.

 

– Ko palinkėtumėte Kauno miestui ir kokią matote šio miesto ateities viziją?

 
– Mūsų veikla augina naują kauniečių kartą. Studentai, kurie čia atvažiavo mokytis, lygiai taip pat kaip ir aš, kartu auga šiame mieste, semiasi naujų galimybių ir patyrimų. Tai praplečia matymo lauką, tobulina kompetencijas, dėl kurių vis labiau norisi imtis kažko naudingo, prisijungti prie įvairių veiklų. Čia auginama novatoriška moksleivių ir studentų karta, kuri gali būti labai naudinga šiam Kaunui. Tad investicija į jaunus žmones, skatinant jų sąmoningumą ir motyvaciją yra bene didžiausias laimėjimas Kauno miestui. Linkiu, kad ši vizija išsipildytų!

 
Ačiū už pokalbį.

Autorius
Indre Lenkaityte
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Indre Lenkaityte