Riterių kovos Kaune – kodėl žmonės vis dar lanko tokias treniruotes, kaip tai siejasi su Kaunu?

Riteris – žodis, nukeliantis į LDK laikus, simbolizuojantis vyriškumą, stiprybę, gynybą, garbę ir autoritetą. Dauguma, pamatę spindinčius šarvus, pirmiausiai bando įsivaizduoti, kiek jie sveria ir ima svarstyti, ar gebėtų juos dėvėti, tai ypač domina mažus vaikus, ir ypač berniukus, kurie ima svajoti apie tokius šarvus, kalavijus ir galimybę su jais pakovoti. Riteris – ypač garbinga pozicija, anuomet norintysis tapti riteriu, turėdavo pasižymėti karingumu, ištikimybe, dosnumu, būti nuskriaustųjų užtarėju, dvasingumu. Riterių klestėjimo epocha riteriais dažniausiai tapdavo valdovai ir stambūs žemvaldžiai. Toks autoritetingas riterio paveikslas žavi ir šiandien, žmonės vis dar prisimena riterio paveikslą, buriasi į įvairius kolektyvus, užsiiminėja riterių kovomis ir treniruotėmis, bandydavo kuo autentiškiau atkurti to laikmečio detales. Smalsu sužinoti, kokia situacija yra Kaune, ir ar čia galima rasti riterių dvasios, ir kur?

Šarvai, plazdančios vėliavos, riterių pasirodymai, kalavijų garsas ir žiūrovų aikčiojimai – visa tai galima išvysti būtent Kaune, kasmet vykstančiose Hanzos dienose. Šiame festivalyje galima pamatyti ne tik LDK laikmečio riterius, bet ir atstovus iš kitų šalių – Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Švedijos, Prancūzijos, Italijos, kaimyninės Latvijos. Nors eilinis žiūrovas mato tai tik pora dienų, tačiau tokie pasirodymai, ekipuotė, reikalauja labai daug dėmesio, įvairių išteklių ir žinių. Džiugu, kad Kaune yra organizacijų, užsiimančių tokia veikla, ir galinčių apie viską papasakoti iš arčiau.

Viena iš organizacijų, veikiančių Kaune, kuri užsiima riterystės menu – LDK Varčiai. Tai istorinės rekonstrukcijos klubas, kris atkuria Vytauto Didžiojo valdytos LDK karybą, kultūra ir kasdienę buitį tarp 1392- 1430 metų. Ši organizacija Kaune užsiima šarvuotės gamyba, organizuoja riterių pasirodymus, siuva jiems reikalingus kostiumus, taip pat užsiima ir edukacine veikla – skaito paskaitas, dalyvauja festivaliuose su pristatomaisiais pasirodymais, tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Užsiimantieji šia veikla siekia pajusti didingą protėvių veiklą, puoselėja meilę Tėvynei, ugdo patriotiškumo jausmą.

Bendruomenė Kaune

„LDK Varčiai“ vadovas Erikas Vasiljevas dienraščiui „Laisvalaikis“ išsamiau papasakojo apie klubo veiklą, tikslus ir riterių pasirodymus. Klubo vadovas stipriai pasikaustęs ne tik šarvais, bet ir istorinėmis žiniomis, apie šį laikmetį, teigia, jog labiausiai sudomino Vytauto Didžiojo laikų epocha, nes tai buvo galima pavadinti Lietuvos aukso amžiumi, kad buvo pasiekti didžiausi laimėjimai kalbant apie teritoriją, geografinį vientisumą. Kitas stimulas – to meto Lietuva buvo kultūriškai atviriausia, joje sugyveno daugybė skirtingų kultūrinių grupių, Lietuvoje buvo galima rasti tiek vakarų krikščioniškosios, tiek rytų musulmoniškos, tiek vietinės pagoniškos kultūros elementų. Kaunas ir dabar yra atviras skirtingų kultūrų žmonėms, todėl tai pasirodė labai svarbus aspektas.

Viduramžiais pėsčiųjų ir raitų riterių turnyrai buvo rengiami feodalų iniciatyva pilyse ir mugėse. Į kautynes atvykdavo tiek kalavijo profesionalai – karų ir kautynių veteranai, tiek ir jauni, šlovės ir turtų trokštantys vyrai. Dabar Kaunas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame galima išvysti riterių pasirodymus. Labai džiugu, kad prie to prisideda aktyvūs Kauniečiai, kurie tikrai nestokoja patriotizmo. Nuo riterystės papročių išsaugojimo nenusisuka ir Kauno miesto savivaldybė, kuri organizuojant ir paskutinį Hanzos dienų renginį sutiko pagelbėti reikalingomis lėšomis ir vieta.

 Labai džiugu, jog tarp kauniečių yra vis dar išlikusi riterystės dvasia ir noras atgaivinti praeitį, apie ją pasakoti ir jos mokyti jaunesnius piliečius, rodyti tai, kuo galime didžiuotis ne tik mūsų valstybės piliečiams, bet ir kitų tautybių atstovams. Pasidomėjus ne tik minėto klubo vadovo, bet ir narių, kodėl jie užsiima tokia veikla, dauguma paminėjo panašius bruožus – juos visus jungia meilė tėvynei i patriotiškumo jausmas, pagarba mūsų šalies istorijai, noras bendrauti ir sutikti daugiau bendraminčių, ieškoti kažko naujo istorijoje ir ja domėtis, galų gale – atiduoti duoklę savo valstybei, būnant aktyviais piliečiais.  Ne paslaptis, jog Kaunas – vienas iš Lietuviškiausių miestų, toks pavyzdys tai tik įrodo dar kartą.

Autorius
Tautvilė Merkevičiūtė
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Tautvilė Merkevičiūtė