Žmogus, nebijantis pasakyti tiesos į akis, einantis pirmyn su kartais ne populiaria, bet užtat savo tikra nuomone, kartais atrodo esantis keturiose skirtingose vietose tuo pačiu metu ir tampantis autoritetu daugumai studentų, tačiau tuo pačiu ir šilta, žmogiška, nuoširdi ir linksma asmenybė – tokią Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanę Rita Bendaravičienę pažįsta Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė. Šį kartą kalbėjome apie jos gimtąjį miestą Kauną ir jo didžiausią puošmeną bei pasididžiavimą – studentus per dėstytojos ir dekanės prizmę, o tai buvo itin paprasta ir malonu, kadangi gerbiama Rita B. vienas tų žmonių, kuriam kaip sakoma neduok pavalgyti, bet duok pakalbėti.

Jūs esate VDU ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė bei dėstytoja, tai vieni sunkiausių darbų. Kas paskatino jus rinktis šį kelią ir koks jis buvo?
Galėčiau atsakyti, kad tai buvo tiesiog likimas. Vytauto Didžiojo universitete esu nuo 1992-ųjų metų, kur baigiau sociologijos bakalauro studijas, vėliau magistrantūros lyginamosios politikos studijas. Mane vedė nuolatinis siekis mokintis, tobulėti ir galiausiai buvau pakviesta į profesoriaus Zigmo Lydekos komanda, kai jis ėmė vadovauti universiteto veiklai 2006 metais. Tada prasidėjo mano kelionė, be galo įvairiapusė. Pradėjau galvoti apie doktorantūrą, tačiau iki tol dirbau su strateginiu valdymu, vystymu, įvairiais projektais, kas dabar atsiremia į tuos dalykus, kuriuos dėstau, kuriuos dirbu. Ne visada gyvenime žinai kodėl duotuoju momentu darai tą ir kodėl tai lemia kažką turėti ar kažko neturėti, kodėl lemia tau ne tiesų, o ilgesnį kelią iki tikslo, bet paskui kai ateina laikas labai aiškiai supranti, kodėl buvo būtent šitaip. Man reikėjo patirčių, reikėjo subręsti kaip asmenybei, kad galėčiau baigti doktorantūrą, o tai buvo kaip kariuomenė, nes turėjau šeimą, administracinį darbą, dėstymą, reikėjo atsisakyti rytų, vakarų, savaitgalių, svečių. Tai buvo valios išbandymas – jei aš užsibrėžiau pasiekti tikslą, tai padarysiu, bet kokia kaina.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vdu evf“

VDU ekonomikos ir vadybos fakultetas (vdu.lt nuotr.)

Tai vis dėl to nesigailite savo sprendimo? Nė karto nepagalvojote, kad viską imsiu ir mesiu?
Jokiu būdu. Aš laikausi dviejų taisyklių: niekada neatsiprašinėk (aišku aš atsiprašau jei padarau kažką blogo, bet nebe reikalo) ir niekada nesigailėk. Niekada nebėk paskui nuvažiuojantį traukinį – atvažiuos kitas ir jei tau gaila, kad tu jo nepasivijai, ar gaila dėl savęs, ar dėl tų kurie dėjo į tave lūkesčius. Niekada nereikia bijoti klysti, nes nors vieną kartą suklydęs žmogus yra vertingesnis už neklystantį. Jis duoda pamokas, patirtis ir tada tampa stipresnis. Klausimas ar aš nesigailiu, niekada neatėjo į galvą. Kaip galima gailėtis to kuo tu gyveni ir kas teikia malonumą. Tai iš tikrųjų yra nelengva ir taip, galima daryti ką nors lengviau, bet tada tikrai gailėčiausi.

O dabar pakalbėkime apie Kauną. Ką jums reiškia šis miestas ir kodėl būdama tokia stipri asmenybė, nepasirinkote, gyventi, kurti šeimą, siekti karjeros didesniame galbūt geresniame mieste ir tapti jo dalimi?
Nėra vienareikšmiško atsakymo. Kaip sakoma „Jei tu nesidomi politika, nereiškia, kad ji nesidomi tavimi“, tai iš tiesų panašiai išėjo ir su Kaunu. Visų pirma aš jame gyvenau ir augau. Norėjau išvažiuoti studijuoti žurnalistiką, o ji buvo tik Vilniuje ir tuo metu labai sudvejojau. Ne dėl to, kad bijojau Vilniaus, bet tuo metu iš tikrųjų nenorėjau išeiti iš namų, o VDU turėjo dvasią, kažkokią aurą. Šiuo atveju atsisakiau įdomios specialybės, dėl universiteto ir likau Kaune, o paskui viskas vyko kaip kokia grandininė reakcija – darbas Kaune, vyras Kaune, viskas Kaune. Iš tiesų darbas davė pamatyti nemažai pasaulio, žmonių ir pamačiau, kad niekur nėra labai kitaip ir ne vieta lemia kiek tu joje pasieksi, o tavo pastangos. Pats Kaunas man turi labai ypatingą aurą. Yra žmonių, kurie atvažiuoja iš užsienio, pas mus dėsto ir tą tik patvirtina. Jie sako: jūsų sostinė graži, moderni, bet čia yra kažkaip kitaip – labai gera. Kaune, ko gero, labiausiai išlikęs didžiavimasis tuo kuo aš esu: savo žeme, kultūra, kalba, identitetu ir man tai yra be galo sava.

R. Bendaravičienė Eurolygos konferencijoje. (evf.vdu.lt fotogalerija)

Tačiau kaip ir niekas nėra tobulas, ko Kaunui trūksta iki tobulybės?
Kadangi niekas nėra tobulas, niekada ir nebus. Manau, kad ir Kauno, kaip bet kurio pasaulio miesto, netobulumas turi savito žavesio. Tikrai norėtųsi, kad būtų daugiau investuota į senamiestį, nes mes turime nedidelį, bet labai labai gražų tą senąjį miestą. Manau, kad per ateinančius metus pamatysime kardinalius pokyčius – ateina paslaugų centrai, kurie aplink save burs žmones, sukurs naujas darbo vietas, dėl ko gerės miesto infrastruktūra. Tegu tas miestas niekada nebūna tobulas, bet jis turi dvasią, o tie materialūs dalykai galėtų padėti būti gražiam: truputėlį susišukuoti, truputėlį pasidažyti, gražiau apsirengti, kad jaustųsi oriai. Nes lyginant miestą su asmenybe, tai yra be galo turtinga, garbinga, graži, tik trūksta keletą dalykų, kurie tai papuoštų. Dar norisi pabrėžti, kad Kaunas – akademinis miestas, vien kiek jame yra universitetų, lemia jaunimo skaičių Kaune ir tada nebe miestas, o jauni žmonės diktuoja, jo gyvenimą, tempą, kultūrą, kuo jis kvėpuoja ir kaip jis atrodo.

Kaip ir minėjote Kaunas vienas akademiškiausių miestų, dar kitaip vadinamas studentų miestu, o jūs su jais susiduriate kasdien. Taigi, koks jūsų manymu, studentas geriausias, o koks blogiausias?
Kai, kalbant apie jaunimą, kai kurie sako, kad iš mokyklų ateina blogi vaikai, niekada gyvenime su tuo nesutikau. Tai yra kitokie vaikai: taip jie nemoka susikaupti, yra prisirišę prie technologijų, jiems nelengva atskleisti save ar bendrauti, kita vertus jie yra reiklūs, jie nori naujausių žinių, jie nori, kad tai būtų pateikta greitai, įdomiai, nori, kad tai įtrauktų ir leistų išmokti naujų dalykų. Tai ar nors vieną iš šitų paminėtų charakteristikų galima būtų priskirti prie blogas ar geras? Niekada gyvenime. Tai yra kitoks. O kas yra geras ar blogas studentas plačiąja prasme? Geras man yra tas, kuris yra reiklus, mąstantis, ieškantis, siekiantis, besimokantis, klystantis, kūrybiškas, bei esantis universitete įvairiomis formomis: klube, konferencijoje, atstovybėje, paskaitoje. Blogas tas, kuris tiesiog neatėjo. Aš kalbu apie tuos kuriems tiesiog neįdomu, tas kuris nesidomintis, neateinantis, nesantis, neimantis, negirdintis, nenorintis, praleidžia didžiulę galimybę sau tapti kitokiu, didesniu ir gyvenime pasiekti daugiau.

Iš asmeninės fotogalerijos

Jūs kasdien matote tuos augančius ir tobulėjančius žmones, tai ar jie pakeis mūsų šalies ateitį į gerąją pusę ar kaip minėjote papuoš ir aprengs” Kauną gražiau?
Net neabejoju. Dabar tikrai kasdien stebina projektai kurie yra įgyvendinami jaunų žmonių kaip studentai dalyvaujantys pas mus veikiančiame verslo praktikų centras, mūsų fakultete vykstančiame pažintinės praktikos projekte. Neįsivaizduoju kas juos galėtų sustabdyti. Žinau, kad ši jaunoji karta turi tą savybę nepasisekus nuleisti rankas, kita vertus aš labai tikiu, kad nusvirus rankoms jos neliks kabėti – jos pakils. Yra toks posakis: „The importance of failure”, net jei nepasiseka, nepavyksta, tai turėtų paskatinti stengtis, dirbti dar smarkiau. O kad jie pakeis Kauną ir visus miestus kuriuos išvažinės, aš tuo net neabejoju. Yra savybių, kurios jiems negelbės, kurių reikės išmokti, bet tas ryžtas, degančios akys – jei to jie nepadarys patys, jie privers tai padaryti kitus.

Ar tarp savo studentų, jau pastebėjote būsimą merą ar net šalies prezidentą?
Pastebėjau tuos jaunus žmones, kurie visada ryškesni, kurie klausia, komentuoja, nesutinka, turi savo nuomonę. Galima būtų manyti – va štai, tai yra tie žmonės, kurie ateityje pasieks daugiausiai, ir iš tiesų nemaža dalis jų, sužinai, kad įsidarbino, užima kažkokias pozicijas, dirba net universitete ir tas jų ryškumas labai greitai duoda vaisius. Bet kai pati vedu mokymus apie lyderystę, žinau, kad tai išmokstamas dalykas, tai nėra įgimta ir niekada negali žinoti ar pats tyliausias žmogus sėdėjęs paskutiniame auditorijos suole, galėjo būti vienas iš tų, kuris sėmėsi, augo, mokinosi ir vieną gražią dieną po 20 metų gali vis dėl to atsirasti politikos, verslo pasaulyje ir nustebinti. Tas buvimas čia ir dabar, aktyvumas nebūtinai užtikrina sėkmingiausią ateitį, su ja viskas bus gerai, bet tu nebūtinai būsi prezidentas, tačiau kartais tai gali būti tas kuris visą laiką sėdėjo tyliai, bet jis buvo, laukė tos galimybės už kampo ir ja pasinaudojo, nes buvo tam pasiruošęs, pasitikėjo savimi. Todėl remtis tuo ką matai būtų šiek tiek apgaulinga, bet kita vertus aš net neabejoju, kad tarp jų sėdi tie, kurie bus vadovai, prezidentai, premjerai, dėl šito esu tikra.

Komandiruotė Australijoje (foto iš asmeninio arch.)

VDU vienas garsesnių universitetų, ne tik mieste, bet ir šalyje ir jūs būdama vieno iš fakultetų dekanė, kaip pati prisidedate prie miesto gerovės?
Apskritai viena iš universiteto misijų yra studijos, antra mokslas, o trečioji ir be galo ypatinga yra įtaka visuomenei. Tai mūsų fakultetas ir apskritai universitetas, jei kalbėtume apie tarptautiškumą – vienas stipriausių šalyje. Kalbant apie poveikį miestui, tai nuolat darome mažų, o kitą kartą įstabiai didelių darbų: paminint įkurtą Valdo Adamkaus biblioteką, atidarytą pasaulio lietuvių universitetą, Putvinskio gatvėje.
Jei užeitumėte į universitetą ir paskirtumėte vieną dieną, pasivaikščioti po fakultetus, manau, kad pritrūktų pasiimto blanknoto užsirašyti kiek ir ko vyksta: renginių, veiklų prasme ir visa tai yra ne sau. Atvažiuoja svečiai, veda paskaitas, studentai vyksta į įmones ir mato kaip jos realiai veikia, bendradarbiaujama su savivaldybe ir su kitais dviem šimtais socialinių partnerių su kuriais vykdomi mokymai, tyrimai, studentai rašo baigiamuosius darbus jų temomis. Ir tokiu būdu lašas po lašo, keičiamas ir puošiamas miestas. Mes girdime ko nori jauni žmonės iki tokių detalių kurios gali pasirodyti nesvarbios, tam, kad visi turėtų lygias teises ir lygias galimybes. O įvairios iniciatyvos padeda jaustis geriau tiek jaunam, tiek kiekvienam žmogui esančiam mieste.

Ir prieš atsisveikinant, trumpas linkėjimas Kauno studentams
Niekada nenustokite stebėtis ir nenustokite stebinti.

Raktažodžiai