Vietos, kurioje leidi tam tikrą savo gyvenimo dalį, pažinimas, visuomet buvo ne tik viena sunkiausių, bet ir viena įdomiausių veiklų. Ją galima vykdyti daugeliu būdų – sėsti į viešąjį transportą, kalbėti su aplinkiniais, skaityti knygas… Arba, vietoje to, susirasti įdomų maršrutą ir jį įveikti drauge stebint, kaip vieta, kuri norime pažinti, keičiasi, priklausomai nuo to, „kokiu kampu“ į ją žiūrime. Kaunas šiuo atžvilgiu itin „patogus“ miestas, mat yra ne viena ir net ne dvi galimybės, kaip jį galima apžvelgti tiesiog pasivaikščiojimų metu. Keletą tokių galimybių čia ir aptarsiu.

Laikinoji sostinė – išties išskirtinė vieta, mat specialiai miestui yra sukurtos ir visiems kasdien laisvai prieinamos net kelios ekskursijos. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus miestiečiams pristatytas pažintinis maršrutas „Džiaugsmo kelias“. Kaip 2011-aisiais portalui 15min.lt teigė šį maršrutą dovanojusios UAB „Fazer kepyklos“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis, įmonė savo 120 metų jubiliejų nusprendė įamžinti miesto šaligatviuose. „Šokoladas kaip ir netikėti atradimai mieste visada džiugina, todėl kiekviena „Džiaugsmo kelio“ vieta bus pažymėta „šokoladine“ plytele. Tikime, jog šis maršrutas bus įdomus ne tik miesto svečiams, bet ir patiems kauniečiams“, – tvirtino jis.

Šį pažintinį miesto maršrutą sudaro penkios vietos įvairiose Kauno vietose, kurias žymi būtent M. Snarskio minėtosios „šokolado plytelės“, sukurtos skulptoriaus Stasio Žirgulio. Nusprendę įveikti maršrutą turės galimybę išvysti vieną gražiausių Kauno panoramų, Kauko alėją, pereis ilgiausią pasaulyje tiltą ir susipažins su kitomis miesto paslaptimis. Tam, kad sėkmingai įveiktumėte visą maršrutą, jums prireiks „Fazer“ tinklalapyje patalpinto žemėlapio.

Pasivaikščiojimas su dvasia

Vis dėlto, jeigu nesinori sekti žemėlapių, o 2011-ųjų metų idėjos atrodo šiek tiek pasenę, galima rinktis išmanesnį būdą susipažinti su Kauno istorija ir savičiausiomis Kauno senamiesčio vietomis. Praėjusią vasarą projekto „Atminties vietos“ komanda, drauge su Ryčiu Zemkausku, pristatė audiovizualinį maršrutą, skirtą intymesniam susipažinimui su miestu, pavadintą „Dvasios gidas po Kauną“.

Kiek ilgiau nei valandą trunkantis interaktyvus maršrutas – žmogaus, gyvenusio Kaune XX amžiaus pradžioje, gyvenimo istorija, kurią pasakoja dvasia. Pristatymo metu jo kūrėjai tvirtino, jog bandė pažvelgti į istoriją subjektyviai ir „pritaikė“ ją šiuolaikiniam žmogui.

„Unikalu tai, kad per vieno žmogaus biografiją gali papasakoti apie kelis pasaulinius karus – koks Kaunas atrodė pirmojo pasaulinio karo metais, tarpukariu ir antrojo pasaulinio karo metais“, – projekto pristatymo metu portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo jo sumanytoja Daiva Citvarienė.

Pasak projekto autorių, maršruto paskirtis – ne tik supažindinti juo einantį žmogų su ypatingą dvasią turinčiomis Kauno vietomis, atspindėti to meto miesto realijas, bet ir papasakoti šią istoriją pasitelkiant visus žmogaus jutimus – kam puikiai tiko ir, kaip save pristato „ne idiotė“ dvasia.

„Viskas yra daug paprasčiau. Dvasios nesivaidena. Jos tiesiog yra. Numirsi – suprasi. O kol vaikštai šia žeme – džiaukis“, – tvirtina pagrindinė maršruto herojė ir kviečia pasinerti į išmaniojo telefono ar planšetės bei ausinių reikalausiantį maršrutą. Daugiau informacijos bei nuorodą parsisiuntimui rasite projekto tinklalapyje.

Aktyvūs (ne)maršrutai

Tiesa, pripažįstu, jog tokie „dvasiniai“ ar visiškai apžvalginiai maršrutai – toli gražu ne visiems. Tačiau ir ši miesto pažinimo niša neliko neužpildyta, tiesa, šįkart dėl to pasistengė jau ne patys kauniečiai ar čia veikiančios įmonės, o užsienio kompanijos.

Apie vasarą itin išpopuliarėjusį „Pokemon Go“ žaidimą kalbėti turbūt nebereikia – tūkstančiai jį išbandė ir dar daugiau apie jį kalbėjo. Tačiau apie savotiškus jo pirmtakus visi jau kiek primiršę. Tačiau – veltui.

„Lobių medžioklė“

Atslūgus „pokemonų“ manijai, galima trumpam padėti išmaniuosius telefonus ir pasinerti į orientavimosi ir mielų mažų staigmenų paieškos entuziastų itin mėgiamą „lobių medžioklę“ („Geocatching“).

Viskas, ko reikia – užsiregistruoti veiklos entuziastų tinklalapyje, pasirinkti, kokiame mieste šiuo metu esi ir išsirinkti, kokioje vietoje paslėptos staigmenos ieškosi. Esmė – naudojantis koordinatėmis bei įvairiausiomis „lobiuką“ paslėpusio žmogaus užuomenomis atrasti paslėptąjį daiktą, radimo faktą užregistruoti savo paskyroje ir nuspręsti, ar rastąjį daiktą nori pasilikti ir jo vieton padėti kažką savo, ar vis dėlto paliksi „lobiuką“ kitam ieškotojui.

Kas gi tie paslaptingieji „lobiukai“? Dažniausiai – smulkmenos, kurių negali sugadinti lietus ar atšiauresnės oro sąlygos, pavyzdžiui, mažos figūrėlės ar lapelis su palinkėjimu (jeigu „lobiukas“ paslėptas itin populiariai lankomoje vietoje ir, tikėtina, bus greitai surastas).

Dar viena galimybė pažinti Kauną ir vėl pareikalaus išmaniojo telefono. 2012-aisiais vartotojams „atiduotas“ žaidimas „Ingress“ – galimybė sudalyvauti vis dar tebesitęsiančiame dviejų komandų kare, kur kiekvienas taškas gali būti lemiamas.

Išplėstinės realybės žaidimas pačioje pradžioje liepia pasirinkti, kurioje komandoje norite būti, ir vėliau skatina rinkti jai taškus – „užiminėti portalus“. Tiesa, „portalai“ – ne bet kas, o sumaniai žaidimo kūrėjų parinktos vietos mieste: paminklai, muziejai, parkai, skulptūros ar net įdomesni augalai, todėl tai – puiki galimybė susipažinti su miestu, kuriame tuo metu esi.