Henrikas  Virpša – nusipelnęs Lietuvos treneris, apdovanotas sporto Garbės Kryžiumi už nuopelnus Lietuvos sportui. Jo gyvenimas susideda iš meilės boksui ir šeimai. H. Virpšos namuose – gausybė diplomų, medalių ir apdovanojimų. Kaip jis pats sako, visą gyvenimą atidavė sportui, tačiau niekada neįsivaizdavo savęs kitoje vietoje, nei Kaunas, nes šis miestas – jo namai.

H. Virpša („Kauno diena“ nuotrauka)

Kuo Jus sužavėjo tokia sporto šaka kaip boksas?

Su boksu susidūriau 1949m. ant tėvo pečių. Kovojo A. Šocikas ir N. Koroliovas. Į Kauno Sporto halę susirinko visas miestas. Kova man paliko tokį didelį įspūdį, kad vėliau, pats ėmiau lankyti treniruotes. Tiesa, nors tėvas buvo didelis bokso aistruolis, man pačiam užsiimti šiuo sportu draudė. Kaip dabar, taip ir tada, nemažai klasiokų žaidė krepšinį. Tačiau aš vis tiek pasirinkau boksą, ir, slapta nuo tėvo, lankiau treniruotes. Galiausiai, jis apie tai sužinojo iš laikraščių ir sužinojęs numojo ranka. Taip ir prasidėjo visą gyvenimą trukęs sporto  kelias.

A. Šocikas (kairėje) ir H. Virpša (dešinėje) (asmeninio albumo nuotrauka)

Tuo metu Kaune dominavo ne tik krepšinis?

Tuo metu dominavo krepšinis ir boksas. Visas miestas rinkdavosi stebėti varžybų. Įsivaizduokite, Sporto halėje tiek žmonių, kad visi netelpa: sėdi ant žemės, būriuojasi lauke, net sėdi medžiuose. Tokia daugybė susirinkdavo. Sportas buvo didžiulė kauniečių aistra. Visi žinojo garsų boksininką Algirdą Šociką, kuris beje, yra vienas dviejų pripažintų ir apdovanotų Kauno garbės piliečių vardu. Antrasis – Arvydas Sabonis.

H. Virpša dešinėje.Varžybas Kaune stebi įspūdinga minia (asmeninio albumo nuotrauka)

Ką Jūsų gyvenime reiškia Kaunas? Kiek laiko praleidote šiame mieste?

Kaune aš gimiau, jame užaugau, jame gimė mano vaikai. Sunku įsivaizduoti save kokioje kitoje vietoje. Tiesa, kartą gavau paskyrimą dirbti Alytuje, teko išvykti. Buvo nelengva, troškau grįžti ten, kur mano namai. Visi mano aplinkoje tai žinojo, todėl neilgai trukus gavau orderį ir 3-jų kambarių butą Kaune.

Kuo šis miestas Jums svarbus be to, kad yra Jūsų gimtasis?

Per visą gyvenimą Kaune man teko užauginti geriausius savo  sportininkus. Visi mano auklėtiniai yra tapę čempionais. Kaip jau minėjau, Kaune tuo metu sportas užėmė didelę dalį visų gyvenimuose. Net jei kas ir nesportavo – tuomet aktyviai sirgo už savo miesto sportininkus. Būtent kauniečiai dominavo sporte apskritai, o boksas pagal populiarumą žengė koja kojon su krepšiniu.

Pasidalinkite įsimintinesniu prisiminimu iš tuometinio Kauno?

Tikslius metus sunku įvardinti, bet maždaug 1963m. Kaune vyko bokso varžybos kurios virto masinėmis riaušėmis. Tuomet buvo sukeltos visos milicijos ir kariuomenės pajėgos. Teko pačiam jose būti, tačiau greit pasišalinome dėl kilusio pavojaus. Žmonės bėgo slėptis į tuometinį Kūno kultūros institutą, aidėjo šūviai. Riaušės prasidėjo sporto varžybų pabaigoje, tačiau vėliau, kaip buvo traktuojama istorikų, virto į pasipriešinimą Tarybų valdžiai. Tai vienas iš didelių ir įsimintinų Kauno miesto įvykių ir pasipriešinimų.

 Beveik visą gyvenimą praleidote Kaune. Koks didžiausias skirtumas šiame mieste Jums atsispindi dabar, lyginant su praeitimi?

Neminint to, kad boksas jau nebėra tokia didelė miestiečių aistra, aš pastebiu vieną esminį skirtumą – dabar žmonės daug laisvesni. Anksčiau, kauniečiai, kaip jau minėjau, buvo dominantai sporte, tačiau visi buvo daugiau ar mažiau įbauginti tuometinės priespaudos ir bijojo kažką daryti ar sakyti. O dabar – visi elgiasi žymiai laisviau.

 

Raktažodžiai