Nauji taršos mažinimo planai žada gaivesnį orą kauniečiams

Oro tarša mieste. Stanislav Kondratiev nuotr.

Oro tarša – viena labiausiai įsišaknijusių problemų daugelyje Lietuvos miestų, ne išimtis ir Kaunas. Kenksmingų medžiagų ore ypač padaugėja šaltuoju sezonu, kuomet prie automobilių išmetamų teršalų prisideda ir individualių gyvenamųjų namų kūrenimas. Kiekvienais metais miestų savivaldybės kuria naujus planus, kuriais siekiama sumažinti oro taršą. 2018 m. pabaigoje prie šio tikslo dar prisidėjo ir Nacionalinis oro taršos mažinimo planas.

Oro tarša mieste. Stanislav Kondratiev nuotr.
Pavojus sveikatai

Oro tarša labiausiai veikia žmogaus sveikatą ir kasdieninę savijautą. Blogos savijautos kaltininkais neretai tampa dažniausiai sutinkamos ore esančios kietosios dalelės (KD), ozonas (O3), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2) ir anglies monoksidas (CO).
Kauno miesto administracijos aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgos Pakrosnienės teigimu, „pastaraisiais metais, pagrindinis oro taršos šaltinis yra autotransportas, todėl labiausiai su oro taršos problemomis susiduria gyventojai, kurie gyvena prie intensyvaus eismo gatvių (piko metu).” Šiai problemai spręsti savivaldybė imasi ne vieno projekto įgyvendinimo.

Dabartiniai planai ir ateities perspektyvos

„Visai neseniai, 2018 12 31, baigėme įgyvendinti kelis metus trukusį Europos Sąjungos (ES) dalinai finansuojamą projektą „Aplinkos oro kokybės gerinimas Kauno mieste“. Jo metu buvo įgyvendintos keturios priemonės: 1) nupirkome 9 vnt. naujas gatvių valymo ir priežiūros mašinas, kurios nuo pernai metų darbuojasi švarindamos miestą; 2) buvo parengta Kauno miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programa 2018-2020 metams, kurioje numatytas priemones įgyvendiname; 3) įgyvendinta plati aplinkos apsaugos švietimo programa, skatinanti gyventojus prisidėti prie aplinkos oro kokybės gerinimo; 4) atlikta gyventojų sociologinė apklausa, siekiant įvertinti aplinkos apsaugos švietimo kompanijos efektyvumą“, – įgyvendintais planais dalinosi J. Pakrosnienė.

Priėmus Nacionalinį oro taršos planą viešojoje erdvėje kilo visuomenės nepasitenkinimas naujuoju projektu. Taigi, buvo įdomu sužinoti kaip Kauno savivaldybei sekasi su šio projekto įgyvendinimu.

„Nacionalinis oro taršos mažinimo planas patvirtintas 2018 m. pabaigoje. Pabrėžiu tai yra nacionalinis planas. Jame yra numatytos kelios veiklos ir savivaldybėms, bet šių priemonių įgyvendinimui dar tik pradedama ruoštis. Tačiau nuo 2010 m. vadovaujantis LR aplinkos oro apsaugos įstatymu, kiekviena savivaldybė turi būti pasirengusi savo aplinkos oro kokybės valdymo programą ir priemonių planą. Kauno miesto savivaldybė tokiu programiniu principu dirba nuo 2006 m. Pirmiausiais turėjo pasirengę ir Taryboje pasitvirtinę Kietųjų dalelių (KD 10) mažinimo Kauno miesto savivaldybės aplinkos ore programą. Šiuo metu dirbame pagal Kauno miesto savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programą 2018 – 2020 metams. Visos šios programos priemonės yra įtrauktos į savivaldybės strateginį veiklos planą. Su šia programa galite susipažinti savivaldybės puslapyje adresu: kaunas.lt/aplinka/oras/“, – pasakojo J. Pakrosnienė.

Vis dėlto, įžvelgiama ir neigiama Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pusė, J. Pakronienės teigimu, šis planas „per mažai ambicingas, labai derintas prie politikų nuomonės”.

Oro tarša. David Lee nuotr.

Kita vertus, kol, kuriami ir derinami grandioziniai planai, galbūt, reikėtų pradėti, kad ir nuo paprastesnių oro taršos mažinimo projektų. Pavyzdžiui, Paryžiuje siekiant sumažinti oro užterštumą savaitgaliais ribojamas automobilių eismas centriniuose rajonuose ir suteikiamas nemokamas viešasis transportas. Freiburge, Vokietijoje, yra 500 km dviračių takų, tramvajų bei pigi ir efektyvi viešojo transporto sistema. Taip pat už gyvenimą be automobilio žmonėms siūlomi pigesni būstai, nemokamas viešasis transportas ir gausios dviračių erdvės.

Oro taršos mažinimo planuose taip pat galima įžvelgti ir kitą problemą, kuri yra viena aktualiausių siekiant efektyvesnių ir ilgalaikių oro taršos mažinimo sprendimų. Tai kiekvieno gyventojo, bendruomenės nario įsitraukimas į vykdomus savivaldybės planus. Nelaukime, kol valdžia sukurs ir ims įvykdys planus, o pradėkime kurti geresnį rytojų visų pirma nuo savęs.

Autorius
Paulina Tomkevičiūtė
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Paulina Tomkevičiūtė