Moderniojo Kauno ateitis – kultūros sostinė ar industrinis miestas?

Kauno „Respublikos“ viešbutis. Emilijos Pavlavičiūtės nuotrauka

Sunku nepastebėti palaipsniui besikeičiančio Kauno miesto peizažo – kyla nauji, modernūs pastatai, kuriamos naujos erdvės, skirtos skatinti kūrybiškumą, gilinti mokslo žinias ar tiesiog atsipalaiduoti. Kartu statomi ir didieji biurų kompleksai, kurie ateityje turėtų sujungti po visą Kauną išsimėčiusius mažesnius biurus.

Sunku nepastebėti palaipsniui besikeičiančio Kauno miesto peizažo – kyla nauji, modernūs pastatai, kuriamos naujos erdvės, skirtos skatinti kūrybiškumą, gilinti mokslo žinias ar tiesiog atsipalaiduoti. Kartu statomi ir didieji biurų kompleksai, kurie ateityje turėtų sujungti po visą Kauną išsimėčiusius mažesnius biurus. Dauguma tokį miesto virsmą laiko teigiamu ir labai sveikintinu, tačiau kiti labiau vertina natūralią gamtą ir nėra patenkinti naujaisiais pastatais, kurie užstoja gamtos vaizdus.

KURIAMOS NAUJOS ERDVĖS

VDU daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras. Emilijos Pavlavičiūtės nuotrauka

Galima drąsiai pasidžiaugti, kad Kauno mieste sparčiai daugėja erdvių miesto gyventojams laisvalaikiui praleisti. Studentai turi nuostabią galimybę džiaugtis VDU daugiafunkciniu mokslo ir studijų centru ar KTU inovacijų centru. Svarbu paminėti ir mokslo ir inovacijų centrą, kuris iškils Nemuno saloje. Jau darosi įprasta teigti, kad tokios permainos stipriai keičia miestą į gerąją pusę. Tačiau su kokiais realiais iššūkiais susiduria pastatus projektuojantys architektai?

Architektė Gabrielė Kunevičiūtė pabrėžia, kad projektuojant viešosios paskirties pastatus svarbu atsižvelgti į tam tikrus kriterijus: patrauklumą (investitoriams), ilgaamžiškumą (statybos/apdailos medžiagos, koncepcija), universalumą (žiūrint į ateitį, tūrėtų būti galimybė pritaikyti pastatą pagal naujus poreikius) ir aplinką (urbanistinį sustatymą, istorinius dalykus). Paklausta, koks Kaunas jai labiau patinka, ji drąsiai atsako: „Vienareikšmiškai – modernusis. Matoma istorija, raida, klaidos ir jų taisymai. Vystymasis yra bjaurus ir gražus tuo pačiu metu.“

Na, o architektūros studentė Karolina Galvydytė išskiria dar vieną, jos manymu, labai svarbų kriterijų – projektuodamas viešosios paskirties pastatus architektas turi galvoti apie žmones, jų būdą, gyvenimą, įpročius ir svajones.

Susipažinus su šiais architektų projektuojamų pastatų kriterijais, labai svarbu paklausti savęs, kiek naudojamės šiomis visapusiškai mums pritaikytomis erdvėmis? Ar mokame tinkamai jas panaudoti, ar vertiname miesto pokyčius taip, kaip turėtume?

Šiuo atveju labai tiktų Karolinos Galvydytės pasakyta mintis: „Kauno miestas pamažėle keičiasi, iš dalies dėl naujų investuotojų, taip pat valdžios institucijų dėka, bet manau, kad besikeičiantis miesto vaizdas vis dar mažai keičia žmonių požiūrį ir naudojimosi viešosiomis miesto erdvėmis įpročius“. Anot Karolinos, visuomenėje dar nėra subrendusi tradicija naudotis viešosiomis erdvėmis – skverai, aikštės ar krantinės žmonėms dažniausiai yra tiesiog vieta, kur galima greitai šunelį pavedžioti, ar tiesiog praeiti, bet ne pabūti, knygą paskaityti. Jos nuomone, žmonės turėtų suprasti, kad viešosios erdvės yra ir jų erdvės – jas galima keisti, tobulinti. „Galbūt atsipalaidavimo žmonėms trūksta ir kokios nors vienijančios dvasios – kad visiems rūpėtų, kas vyksta, kaip atrodo, kad norėtųsi tame dalyvauti, didžiuotis“, – sako architektūros studentė.

NE VISKAS GRAŽU, KAS TVISKA

Nepaisant visų teigiamų dalykų, kurie atkeliauja kartu su modernizmu, didžioji dalis apklaustų kauniečių nevengia pastabų – naujai statomi pastatai niekam neturėtų užstoti miesto peizažo, gamtovaizdžio ir apskritai – biurai turėtų būti kurdinami miesto pakraščiuose, o ne centre. Pavyzdžiui, dalis kauniečių mano, kad biurai neturėtų rastis vietoje senojo „Respublikos“ viešbučio, kuris ne vienam vis dar kelia nostalgiją.

Kiti pabrėžia, kad norėtų matyti vientisą miesto vaizdą, o ne tokį kontrastinį, koks jis yra dabar. Labai daug diskusijų kelia ir tai, koks miesto peizažas gyventojams yra malonesnis. Vieni nedvejodami sako, kad džiaugiasi matydami modernėjantį miestą, o kiti norėtų, kad vyrautų senojo Kauno pastatų tendencijos. Kai kurie apklaustieji mieste kylančius pastatus vertina kaip veiksnius, formuojančius miesto „charakterį“.

Architektūros studentė Karolina Galvydytė nedvejodama sako, kad jos akį labiausiai džiugina senasis Kaunas – ypač tarpukario laikotarpiu mieste išaugę statiniai. „Man jie yra viena svarbiausių miesto genius loci (pastato „dvasia“ – aut. past.) dalių“, – teigia Karolina.

KAUNAS – KULTŪROS SOSTINĖ AR INDUSTRINIS MIESTAS?

Nesunku pastebėti, kad tarp atnaujinamų ir kuriamų erdvių miesto gyventojams statomi ir dideli biurų kompleksai, siekiant sukurti naujas darbo vietas ar sutelkti po miestą išsibarsčiusius biurus į vieną vietą. Nenuostabu, kad tada kyla klausimas – ar Kaunas tikrai linksta į kultūrinę pusę, ar vis dėlto greitai galėsime jį vadinti industriniu miestu?

Architektė Gabrielė Kunevičiūtė sako: „Tai visiškai priklauso nuo investitorių ir miesto valdžios požiūrio, kokius investitorius derėtų prisikviesti. Turint galvoje Lietuvos demografinę padėtį, labai abejočiau, ar verta konkuruoti su sostine kultūrine prasme. Be žmonių kultūros nebus. Tačiau investavus į industriją, prisikvietus užsienio verslo įmonių, gyventojų padėtis gerėtų. Bet čia ne architektūrinis galvosūkis.“

Kaunas iš drono skrydžio. Justo Tamošiūno nuotrauka

Vis dėlto, architektūros studentė Karolina Galvydytė pateikia kiek kitokią versiją – nors ji taip pat nepuoselėja labai optimistiškų minčių, nes žmonės nuolat išvyksta, ji pabrėžia, kad galbūt tik kultūrinis paveldas galėtų būti tai, kas išlaikys žmones vietoje. Anot jos, industrija mažiau palanki miesto „dvasios“ gyvybės išsaugojimui.

Atlikus apklausą internete, Kauno gyventojų nuomonės pasiskirstė daugmaž apylygiai – apie 60 procentų apklaustųjų Kauną apibūdino kaip kultūros židinį, likusieji – teigė, kad Kaunas – industrinis miestas.

Galiausiai, koks Kaunas bus, priklauso tik nuo pačių miesto gyventojų, jų įpročių ir požiūrio. Jei modernėjantis miestas neišmokys žmonių naudotis kultūriniais privalumais, galbūt laikui bėgant didesnę vertę įgys įvairūs biurai, komercinės paskirties pastatai, kuriantys naujas darbo vietas. Vis dėlto, juk vienas iš kriterijų, projektuojant viešosios paskirties pastatą, yra žmogus – jo būdas, svajonės ir norai. Kitaip tariant, miestą kuriame patys ir jo kraštovaizdis neabejotinai priklauso nuo mūsų. Todėl kurkime miestą atsakingai.

 

Autorius
Emilija Pavlaviciute
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Emilija Pavlaviciute