Laikinosios sostinės fenomenas – art deco architektūra

(Vytauto Didžiojo karo muziejus/ A. Užgalis nuotr.)

Kai 1918 metais Lietuva neteko savo sostinės Vilniaus ir Kaunas buvo pasirinktas laikinąja, tai buvo niekuo neišsiskiriantis provincijos miestas. Per 20 metų Kaunas išaugo į modernų miestą.

Kai 1918 metais Lietuva neteko savo sostinės Vilniaus ir Kaunas buvo pasirinktas laikinąja, tai buvo niekuo neišsiskiriantis provincijos miestas. Per 20 metų Kaunas išaugo į modernų miestą.

Daugelis Lietuvos gyventojų nepastebi mūsų šalies pastatų grožio, jų dažnai neįvertina ir dairosi į kitus pasaulio didmiesčius ir jų architektūrinius lobius. Tačiau užsieniečiai, ypač tos srities ekspertai,  Lietuvos architektūrą laiko labai vertinga. Nepelnytai pamirštas stilius – modernizmas – vyrauja Kauno gatvėse. Šio stiliaus pastatų laikinojoje sostinėje yra labai daug. Ne veltui „The Guardian“ dienraštis Kauną įtraukė į Europos miestų dešimtuką, kaip vieną geriausiai savo architektūra atskleidžiančių tarpukario art deco stilių. Art deco stiliaus terminas atsirado XX amžiuje Prancūzijoje, jis taikomas moderniajai dailei ir architektūrai, sukurtai tarpukario metu. Šis stilius vizualiai atskleisdavo prabangą. Juo buvo siekiama parodyti grožį, o ne daikto praktinę reikšmę.

Specialistai žavisi Kauno pastatais

Amerikietis Joseph Loundy yra tarptautinės art deco asociacijos prezidentas. Jis šiuo architektūriniu stiliumi domisi jau virš trisdešimt metų, tačiau apie Kauną ir jo architektūrą išgirdo tik 2016 metų rugsėjį. J. Loundy „Lrytui“ duotame interviu pasakojo, kad naršydamas „Google“ portale aptiko „The Guardian“ straipsnį apie Europos art deco miestus. Jo nenustebino, kad Paryžius užėmė pirmąją vietą, bet kai pamatė, kad Kaunas buvo antroje vietoje, liko priblokštas. Jis svarsto, kodėl šis stilius Kaune yra toks nepastebimas, kodėl vietiniai gyventojai nesididžiuoja tuo. Jis pats Lietuvos laikinosios sostinės pastatus laiko nuostabiais.

Kauno modernizmo architektūros paveldo tyrėjas Vaidas Petrulis „BNS“ (Baltic News Service) teigė, kad Kaunas tampa vis labiau žinomas, nors eiliniam žmogui jis gali atrodyti neįspūdingas. V. Petrulis mano, kad Prisikėlimo bažnyčia, Centrinis paštas, Romuva, Vytauto Didžiojo karo muziejus vien kaip atskiri pastatai nusipelno dėmesio. Žinoma, jis pripažįsta, kad daugelis art deco stiliaus pastatų Kaune yra tikrai ne reprezentacinės būklės, bet į tai siūlo žvelgti kaip į galimybę ateityje juos restauruoti išlaikant autentiką ir dvasią.

Prisikėlimo bažnyčia – panaši į dangoraižį

(Prisikėlimo bažnyčia/ K. Kabašinskaitė nuotr.)

“The Guardian” straipsnis, rašydamas apie art deco miestų dešimtuką, pasirinko būtent Prisikėlimo bažnyčią, kad atskleistų šio stiliaus vyravimą Kaune. Straipsnyje ši bažnyčia buvo apibūdinta tokia panašia į dangoraižį, kokia tik bažnyčia gali būti.

Daugelis greičiausiai net nežino, kad Prisikėlimo bažnyčia sovietiniais metais buvo paversta radijo gamykla. Bet prasidėjus tautiniam Atgimimui (1988m) visuomenė išsireikalavo, kad šis pastatas būtų grąžintas tikintiesiems. Dabar šis pastatas nėra tik Dievo namai. Čia dėl geros akustikos vyksta įvairūs renginiai, susirinkimai. Apžvalgos aikštelė, esanti ant bažnyčios stogo, pritraukia ne tik vietinius gyventojus pasidžiaugti horizonto platybėmis, bet ir daugelis Kauno turistų čia apsilanko.

Apklausus 30 kauniečių, tik vienas teigė, kad nėra buvęs ant panoraminio bažnyčios stogo. Visi kiti pasakojo, kad bent kartą yra ten užsikėlę ir pasižiūrėję į Kauną „iš viršaus”. Darant šią apklausą, buvo pastebėta, kad žmonės šią pramogą renkasi daugiausiai esant geriems orams, šviečiant saulei.

Ką kauniečiai žino apie savo miesto architektūrinį išskirtinumą?

(Kauno centrinis paštas/ Mantas Jusas nuotr.)

Apklausus tuos pačius 30 žmonių, ką jie žino apie art deco stilių, kurie pastatai Kaune tam yra priskirti, nei vienas tiksliai negalėjo atsakyti į šiuos klausimus. Pamąstymų buvo visokių, bet konkrečios žinios apie Kauno pasiekimus architektūroje nebuvo. Kaip pagrindinę nežinojimo priežastį respondentai išskyrė informacijos trūkumą.

Kaunas kitoks dėl savo architektūros

Kaunas siekia, kad jo tarpukario architektūra būtų įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Todėl ne tik ekspertai, bet ir eiliniai žmonės turėtų žvelgti į Kauno miesto senus, tokią istoriją turinčius pastatus kitaip. Kuo daugiau piliečių kalbės apie kitokį Kauną kitų miestų atžvilgiu, tuo daugiau dėmesio jis susilauks ir seni pastatai galbūt bus prikelti naujam gyvenimui, naujai susidomėjimo bangai.
Autorius
Kotryna Monika Kabasinskaite
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Kotryna Monika Kabasinskaite