Krišnaitai Kaune: judėjimo prasmė ir integracija į visuomenę

Kauno Harė Krišna šventykla

Kiekvienas kaunietis ir miesto svečias tikriausiai ne kartą Laisvės alėjoje pastebėjo besišypsančius ir šokio ritmu bei su giesme keliaujančius, dėvinčius išsiskiriančią aprangą vyrus ir moteris. Tai – Kauno krišnaitai. Daug kas juos mato ir girdi, tačiau ne visi žino, ką simbolizuoja krišnaitų apranga, linksma giesmė ir koks iš tiesų yra jų gyvenimo būdas.

Išskirtinė išvaizda turi paslėptą reikšmę

Krišnaitams atliekant savo ritualą ir keliaujant Laisvės alėja iki Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios bei atgal į šventyklą Savanorių prospekte, vyrai ir moterys dėvi skirtingus drabužius ir aksesuarus, kurie pasirinkti ne atsitiktinai. Vienuoliai vyrai dėvi oranžinės spalvos drabužius, jų mokiniai – baltus. Moterų drabužiai yra vadinami sariais, kurie laikomi švariausiais drabužiais. Vyrams privaloma nusiskusti galvą plikai ir viršugalvyje palikti sruogą. Krišnaitai ant kaktos turi baltą žymę, kuri yra tarsi apsaugos ženklas.

Nuotrauka iš Kauno Harė Krišna šventyklos oficialaus puslapio

Spalvingos eisenos ir girdimos pasikartojančios eilutės (bhakti jogos mantra) yra skirtos išvalyti sąmonę ir garbinti Dievą Krišną. Harinama – taip sanskritu vaišnavai vadina viešą Viešpaties vardų giedojimą-kartojimą. Ši meditacija yra neatsiejamas bhakti-yogos sistemos metodas dvasiškai tobulėti, giliai susijęs su žmogaus sąmone ir pasąmone.

Socialinė veikla Kauno mieste

Savo išskirtinumu visuomenės dėmesį traukiantys krišnaitai Kauno mieste užsiima ir socialine veikla. Viename Kauno rajonų – Vilijampolėje – yra įkurtas Vedų kultūros centras, kuriame suteikiama galimybė ne tik susipažinti su vediškąja kultūra, bet ir pritaikyti ją savo kasdieniniame gyvenime. Čia verda gyvenimas: vyksta astrologinės konsultacijos, vegetarinių valgių gaminimo kursai, skaitomos paskaitos apie laimę ir sveikatą, rengiamos sekmadieninės programos, kasdien prasadu vaišinami žmonės. Visa Vedų centro veikla prieinama už auką.

Kauno Hare Krišna ventykla atidaryta kiekvieną dieną iki 9 val. vakaro. Į ją kviečiama užsukti norint įsigyti dvasinės literatūros, vegetarinių saldumynų, patenkinti smalsumą ar turint dvasinių klausimų.  Sekmadieniais nuo 12 val. rengiamos trumpos paskaitos apie karmą, reinkarnaciją bei jogą. Renginio metu svečiai vaišinami gardžiu vegetarišku maistu.

Krišnaitai taip pat siekia padėti tiems, kuriems reikia psicholiginės ar moralinės pagalbos. Vienas pagrindinių jų tikslų – padėti kiekvienai gyvai būtybei, todėl bhaktai vykdo rebilitacinę veiklą. Rebilitacijos metu padedama sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą tiems, kurie turi įvairių priklausomybių, pavyzdžiui, nuo narkotinių medžiagų. Tikima, kad keliskart per savaitę rengiamos eisenos Laisvės alėjoje ir senamiestyje apvalo miestą nuo neigiamos energijos, o tai turi įtakos nusikalstamumo ir negatyvių reiškinių mažinimui.

Kitoks gyvenimo būdas

Krišnaitai turi griežtas gyvenimo taisykles, kurių turi laikytis norėdami būti tyrais tikinčiaisiais. Jie propaguoja bhakti jogos sistemą, kurios esmę sudaro pasišventimas Krišnai ir gebėjimas proto galia kontroliuoti jusles. Krišnaitai turi savitą maitinimosi racioną. Bhaktos privalo būti labai dėmesingi maistui, jie yra laktoveganai. Krišnaitai nevalgo mėsos, žuvies, svogūnų, česnakų, grybų, kiaušinių ir jų produktų, tačiau vartoja pieno produktus. Taip pat Krišnos sąmonės judėjimo pasekėjai nevartoja alkoholio, atsisako tabako, kavos ir netgi juodos arbatos, kadangi jiems negalima vartoti intoksikantų. Tačiau apribotas ne tik krišnaitų maistas, bet ir jų veikla. Jie negali žaisti azartinių žaidimų ir turi laikytis griežtos seksualinės tvarkos. Šio nesektantiško, monoteistinio judėjimo misija yra kelti visuomenės gerovę, mokant žmones Krišnos sąmonės mokslo, kuris yra išdėstytas Bhagavad-gytoje ir kituose senoviniuose šventraščiuose.

Dėl savo rengiamų eisenų ir išskirtinės išvaizdos krišnaitai patraukia aplinkinių dėmesį. Laisvės alėjoje sutiktos vyresnio amžiaus praeivės paklausus jos nuomonės apie krišnaitų rengiamas eisenas ši atsakė: „Manau, kad tai kaip koks šou, savireklama, ne laiku ir ne vietoj. Bet šiaip nieko prieš juos neturiu.“ Toks atsakymas parodo, kad žmonės nežino, kad krišnaitų eisena yra tikėjimo išpažinimas. Šventyklos vadovas Simas Grabauskas (Sankirtan Dan) paaiškino, kad tai yra būdas šnekėti su Dievu.

Tarptautinės bendrijos Krišnos sąmonei (ISKCON) veikla Lietuvoje vyksta palyginti ramiai ir be didesnių problemų su visuomene, nors kartas nuo karto iškyla konfliktinių, prieštaringai vertinamų situacijų. Tačiau Krišnos sąmonės bendrija yra susidūrusi ir su daug kritikos visame pasaulyje sulaukusiais skandalais. Vyravo kaltinimai dėl „smegenų plovimo“, narių izoliavimo nuo šeimos ir visuomenės, vaikų skriaudimo mokyklose „gurikuluose“, tačiau ISKCON organizacija visa tai laiko praeitimi ir puoselėja skaidrumą bei siekia išvengti bet kokių neigiamų nutikimų.

Krišnos sąmonės judėjimas

Tarptautinę Krišnos Sąmonės Bendriją (ISKCON) 1966 metais įkūrė Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada (Šrila Prabhupada). Nuo to laiko ISKCON išaugo į pasaulinę konfederaciją, kurią sudaro virš 10000 atsidavusiųjų, gyvenančių šventyklose, ir apie 250000 kongregacijos narių. ISKCON, plačiau žinomas kaip Harė Krišna judėjimas, visame pasaulyje turi daugiau nei 350 centrų, 60 žemės ūkio bendruomenių, 50 mokyklų ir 60 restoranų.

Naudoti šaltiniai:

Autorius
Viltė Falkauskaitė
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Viltė Falkauskaitė