Keturi Matijošaičio metai: ar viskas tik gerai?

Visvaldas Matijošaitis – asmenybė, kuri yra mylima daugelio Kauno gyventojų. Tai patvirtina susumuoti kovo 3-iosios rinkimų rezultatai, kurie nulėmė, jog V. Matijošaitis tęs savo kadenciją kaip Kauno meras. Laikinosios sostinės meras yra gausiai giriamas dėl savo nuveiktų darbų Kauno miesto gerovei, tačiau ne ką mažesnis akcentas tampa jo komunikacija su visuomene.

Apie V.Matijošaičio vykdomą komunikaciją diskutavome su VDU profesoriumi, humanitarinių mokslų daktaru, politologu Algiu Krupavičiumi bei komunikacijos eksperte Audrone Nugaraite.

Kokius pokyčius matote V. Matijošaičio komunikacijoje 2015 m. ir 2019 m.? Ar Jūsų nuomone, ji patobulėjo ar gal net suprastėjo?

Algis Krupavičius: 2015 m. Matijošaitis buvo opozicijos arba iššūkio, kuris nėra valdžioje, bet jos siekia, kandidatas. Tad kampanija ir jos komunikacija buvo pagrįsta tuometinės miesto valdžios ir, pirmiausia, konservatorių valdymo Kaune, kritika. 2019 m. Matijošaitis buvo perrenkamas kandidatas į Kauno miesto merus. Kampanijos ašimi tapo nebe kritika oponentams, o atliktų darbų pristatymas. Jos pagrindine komunikacine žinia buvo „tęsiama“. Toks sprendimas buvo tinkamas ir vietoje, nes akivaizdžiai išaugusio Kauno raidos dinamizmo po ilgametės stagnacijos, kokiomis nors papildomomis komunikacijos priemonėmis įrodinėti nereikėjo. Oponentų kritikos elementas dėl šių priežasčių 2019 m. Matijošaičio kampanijoje buvo minimalus. Bendrai tokia nuosaikiai kritiška, ne pernelyg intensyvi ir su tęstinumo akcentu komunikacijos taktika pateisino save. Ji akivaizdžiai buvo profesionaliausia palyginus su kitais kandidatais.
Audronė Nugaraitė: Reikėtų skirti V. Matijošaičio komunikaciją rinkiminiais mėnesiais ir porinkiminiu 4 metų periodu. Kandidatai į pirmą kadenciją turi vykdyti aktyvią komunikaciją, nes jiems reikia save pristatyti ir įtvirtinti įvaizdį rinkėjams. Antrosios kadencijos rinkiminė komunikacija grindžiama jau kitais reikalavimais, nes yra vertinami ištesėti pažadai, pagrindimas kodėl ir ko nepavyko padaryti, konkretūs nuveikti darbai, galimybės tęsti pradėtus darbus. V. M. aktyviai komunikuojant pavyko parodyti ir įrodyti rinkėjams, kad jis tęsi pažadus ir jam reikia kitos kadencijos užbaigti pradėtus darbus.

O kaip Jums V. Matijošaitis atrodo kaip lyderis viešojoje aplinkoje? Kokią jis įtaką padaro rinkėjų balsams savo vykdoma komunikacija?

Algis Krupavičius: Matijošaičio įvaizdyje, matyt, pagrindiniai bruožai yra ūkiškumas, racionalumas, pragmatiškumas, sugebėjimas sprendimus priimti greitai ir rezultatyviai. Kartais Matijošaitis atrodo pernelyg tiesmukas, bet tuo pat metu išlaikytas ir neprarandantis savitvardos. Toks įvaizdis, dar ir silpnos konkurencijos kontekste, garantuotai leido patraukti daug abejojančių rinkėjų. Tad rinkimų rezultatas buvo geresnis net ir jį palyginus su itin optimistinėmis prognozėmis.
Audronė Nugaraitė: V. Matijošaičio pirmojoje kadencijoje buvo skiriama daug dėmesio tikslingai komunikacijai. Nuo reklaminių video apie „apsivalymą“ savivaldybėje iki Panemunės tilto išbandymą raudonu Ferrari (2015 m.). Buvo kuriamas jo, kaip miesto šeimininko, kuris gerai tvarkosi, įvaizdis. Nuolatinė, tikslinga mero veiklos komunikacija davė savo rezultatus, kurie buvo akivaizdūs ir nacionaliniuose lyderių reitinguose. Tai turėjo įtakos ir 2019 metų mero rinkimų rezultatams, kai V. Matijošaitis buvo išrinktas pirmajame ture.

Rinkimuose visuomet stengiamasi atsižvelgti ir į jaunos kartos žmones, todėl vis daugiau politikų savo komunikaciją vykdo per socialines medijas, pvz: Facebook. V. Matijošaitis savo asmeninės paskyros šioje platformoje neturi, jis savo komunikaciją vykdo per „Vieningo Kauno“ paskyrą. Kaip manote, ar toks variantas yra geresnis nei asmeninė paskyra? Ar Jūsų nuomone, toks komunikacijos variantas sėkmingesnis?

Algis Krupavičius: Dar viena Matijošaičio įvaizdžio dalis – jis yra komandos lyderis. Taip pat Matijošaitis itin pabrėžia ir savo tapatybę su Kaunu. Tad komunikacija per Vieningo Kauno paskyrą veikiausiai yra pakankama. Kita vertus, Matijošaičiui aktyvus komentavimas/ komunikavimas Facebooke galėtų net prieštarauti dabartiniam racionalaus ir darančio, o ne kalbančio mero įvaizdžiui. Be to vietos valdžios rinkimuose bendrai yra svarbiau tiesioginis ir betarpiškas ryšys su rinkėjais. Tad Facebooko vaidmuo juose yra, ko gero, mažesnis nei Seimo ar prezidento. Išvardintos aplinkybės apsprendžia, kad yra daug kitų būdų, kuriais pasiekiami jauni rinkėjai ir be Facebook.
Audronė Nugaraitė: V. Matijošaičio komunikacija buvo strateguojama atsižvelgiant į tikslines auditorijas ir jų įpročius naudoti vieną ar kitą komunikacijos kanalą. Šiuo požiūriu, kadangi jaunimas nėra aktyvus rinkėjas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, komunikacijos formos buvo pritaikomos labiau aktyviems vyresnio amžiaus žmonėms. Jų komunikacija vyksta per tradicines žiniasklaidos priemones, susitikimus, internete teikiamą informaciją. Pagal pasiektus rezultatus tokia komunikacijos strategija ir taktika atitiko lūkesčius ir davė norimą rezultatą.

Atsižvelgiant į politologo A. Krupavičiaus, bei komunikacijos ekspertės A. Nugaraitės atsakymus, galima teigti, kad V. Matijošaitis puikiai žino, ką ir kaip reikia daryti, norint pasiekti aukštumas savo politinėje srityje. Kandidatuodamas į merus šiais metais V. Matijošaitis puikiai parodė savo komunikacinę stiprybę, kurios turėtų mokytis kiekvienas Lietuvos politikas.

Autorius
Simona Šliaupaitė
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Simona Šliaupaitė