Kauno valstybinis muzikinis teatras – išpuoselėto meno namai

Antras pagal dydį Lietuvos teatras jau šimtmetį puošia Kauno laisvės alėją. Daugybę metų tūkstančiai kauniečių susirinkdavo į ištaigingų rūmų salę pasižiūrėti įspūdingų operečių, miuziklų ir spektaklių premjerų. Kuo šie rūmai tokie reikšmingi miestui ir ar teatras vis dar sulaukia tiek pat miestiečių dėmesio kaip anksčiau?

Antras pagal dydį Lietuvos teatras jau šimtmetį puošia Kauno laisvės alėją. Daugybę metų tūkstančiai kauniečių susirinkdavo į ištaigingų rūmų salę pasižiūrėti įspūdingų operečių, miuziklų ir spektaklių premjerų. Kuo šie rūmai tokie reikšmingi miestui ir ar teatras vis dar sulaukia tiek pat miestiečių dėmesio kaip anksčiau?

Seniausias teatras Kaune

Kauno miesto teatrui – 100 metų (V. Misevičiūtės nuotr.)

Turbūt sunku būtų patikėti, kad šios pastato sienos dar mena laikus, kuomet Kaunas buvo išrinktas laikinąja Lietuvos sostine. Šie ištaigingi, neobaroko stiliumi alsuojantys rūmai Kauno miesto sodą puošia jau daugiau nei šimtmetį, o šios sienos galimai tapo ne vieno, su Lietuvos istorija susijusio įvykio liudininkėmis. Kauno Valstybinio muzikinio teatro reklamos ir informacijos vadovė Lina Stankevičiūtė pabrėžia, kad šie rūmai yra reikšmingi ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos teatro istorijai: „Būtent šiame pastate gimė profesionalus lietuvių teatras. Rūmai buvo pastatyti viešiesiems renginiams rodyti, pirmieji spektakliai lietuvių kalba buvo rodomi jų scenoje. Šis teatras, apskritai kalbant apie visos Lietuvos teatrus galbūt išsiskiria  tuo, kad turi specifinį repertuarą, čia statomi muzikinės scenos spektakliai, operetės, pastaruoju metu itin propaguojamas ir puoselėjamas miuziklo žanras.“

 

Šių rūmų istorija prasidėjo dar XIX a. pabaigoje, kuomet Kauno miestas  laikytas vienu iš Rusijos imperijos gubernijų centru. Tam, kad būtų patenkinti  tuometinio provincijos miesto, kuriuo buvo Kaunas, kultūriniai poreikiai, miesto valdyba nusprendė pastatyti teatro rūmus, ir be jokios abejonės, jų vizija labai greitai (vos per metus) išsipildė, pasitelkus į pagalbą tuometinį architektą Ustiną Golinevičių.

Vienas iš įdomesnių faktų, kuris muzikinį teatrą galimai daro svarbiu Kaunui ir jo istorijai galėtų būti tai, kad čia praeito amžiaus pirmojoje pusėje  įvykęs ne vienas politinis aktas. Pavyzdžiui, šiame pastate Lietuva buvo paskelbta Tarybine Socialistine Respublika, o iki tol, dvidešimčia metų anksčiau čia posėdžiavo Steigiamojo Seimo atstovai. „Šiemet mes skaičiuojame jau 125 metus, kai yra pastatytas šis pastatas. Galbūt kalbant apie reikšmingiausius įvykius, susijusius su valstybingumu ar svarbiais jubiliejais, galima paminėti tarpukarį, kuomet Kaunas buvo laikinąja sostine“, – pasakoja Lina, tačiau priduria, kad tam tikri įvykiai, kurie tuomet įvyko šiuose rūmuose buvo ir ne itin malonūs visai Lietuvai: „Šio pastato istorija turi ir kitą pusę – čia Lietuva buvo paskelbta Socialistine valstybe. Deja, tačiau tai irgi įvyko šiame pastate.“

Visgi to meto Vyriausybė ir politikos atstovai skyrė nemažai lėšų teatro rūmų infrastruktūrai ir jos palaikymui. Dvejos rekonstrukcijos, įvykusios vos per penkiasdešimt metų galėtų būti įrodymas to, kad tuo laikmečiu buvo skiriamas nemažas dėmesys miesto kultūros puoselėjimui.

Nenugalėtas laiko ir lankomas kauniečių

Lietuvos valstybinis teatras XX a. (Nuotr. – grazitumano.lt)

Paklausta, ar per savo darbo teatre laiką pastebėjo ryškių pasikeitimų kauniečių susidomėjime teatru ir spektaklių lankymu, reklamos vadovė Lina sako, kad labai didelių nuosmukių šis teatras per visą jo gyvavimo istoriją nepatyrė ir auditorijos dėmesys šio žanro menui nesumažėjo: „Šis teatras publiką turėjo visada. Jis turėjo žiūrovų ir tarpukariu, kuomet čia vyko iškiliausi pasirodymai, ir pokariu. Net ir tuomet, kai po paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės visiems teatrams buvo „juodas laikotarpis“ ir ištikrųjų jie buvo kažkaip ištuštėję, tai šis buvo iš tų, kurie didelių nukrypimų nepatyrė.“

Skaičiuojama, kad per vieną sezoną Kauno muzikiniame teatre parodoma beveik 200 įvairaus žanro spektaklių, įvyksta 1-2 premjeros. Dirbantis kolektyvas bendradarbiauja ir palaiko ryšius ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio šalių menininkais iš visos Europos.

Viršelio nuotrauka – 15min.lt 
Autorius
Valerija Miseviciute
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Valerija Miseviciute