Kauno senosios „knygenyčios“ šiandien – kavos išgerti ir skandalą sukelti

Nuo seno Kauno Laisvės alėja pasižymėjo „knygenyčių“ – knygynų gausa. Šiandien senieji Kauno knygynai atgimsta antram gyvenimui ir įgauna naujus pavidalus. Šie pokyčiai kauniečių sutinkami dviprasmiškai, viešojoje erdvėje kylant diskusijai apie knygynų būtinybę išlikti autentiškais, kartu prisitaikant prie dabartinio kliento poreikių.

 

Nuo seno Kauno Laisvės alėja pasižymėjo „knygenyčių“ – knygynų gausa. Šiandien senieji Kauno knygynai atgimsta antram gyvenimui ir įgauna naujus pavidalus. Šie pokyčiai kauniečių sutinkami dviprasmiškai, viešojoje erdvėje kylant diskusijai apie knygynų būtinybę išlikti autentiškais, kartu prisitaikant prie dabartinio kliento poreikių.

„Knygų ministerija“ – senai naujas knygynas

Praėjusių metų lapkričio mėnesį internete pasirodė publikacijos, kuriose buvo tvirtinama, kad legendinis J. Masiulio knygynas Laisvės alėjoje bus išgelbėtas.  Legendinė ar ne, keletą metų neveikusi įstaiga duris pravėrė šių metų sausio mėnesį. Knygynas su senoviniais vokiškais baldais, sukomponuotais kartu su šiuolaikinėmis interjero detalėmis ir kavos bei desertų baru prikvietė jaunuosius klientus, propaguojančius kavos gėrimo tradicijas mieste. Tačiau liko neatsakytas klausimas – ar tikrai šis knygynas yra toks legendinis? Pasidomėjus senesniuose periodikos leidiniuose ima aiškėti tikslesni faktai: knygnešio J. Masiulio vardo knygynas šioje vietoje buvo įsteigtas 2000 metais, jo anūkės Karolinos Masiulytės noru plėsti šeimos verslą. O iš tiesų legendinis J. Masiulio knygynas randasi Panevėžyje, kuriame ši „knygenyčia“ veikia jau nuo pat 1905 metų.

Vis dėlto nors ir kiek iškreiptas, tačiau auginamas seniausio miesto knygyno mitas populiarina „Knygų ministeriją“ ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Jaunimas kasdien noriai renkasi Hario Poterio filmus primenančioje knygų krautuvėje išgerti kavos, pabendrauti, o galiausiai – ir įsigyti knygą. Prie besikeičiančios knygų pirkimo kultūros prisideda ir „Knygų ministerijoje“ atidarytas „Knygos.lt“ internetinio knygyno knygų punktas, kuriame galima atsiimti tą pačią dieną internetu užsisakytą knygą. Nors knygynas veikia tik keletą mėnesių, jame  savo knygos pristatymą jau surengė Mantvydas Leknickas, vyko keletas protmūšių.  Tad rodos, kad „Knygų ministerija“, pildanti šiuolaikinio vartotojo norus ir laužanti tradicinių knygynu standartus jau patvirtino kauniečių ir miesto svečių lūkesčius.

 

Centrinis Kauno knygynas – kauniečių širdies skausmas

Kita jau metus vis spaudoje bei viešajame diskurse didesnio dėmesio sulaukianti knygų šventovė – Kauno Centrinis knygynas. 1956 metais įkurta knygų krautuvė sovietmečiu ir ilgą laiką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo garsėjo savo knygų iš mažesnių leidyklų asortimentu bei centrinio knygyno dvasia, kuri priversdavo nuolatinius knygyno klientus čia atvykti dar ir dar kartą. Praėjusių metų birželio mėnesį įvykus Kauno miesto savivaldybės organizuotame knygyno nuomos konkursui, iki tol savivaldybei priklausiusį knygyną ėmė operuoti knygynų tinklas „Pegasas“. Šis knygyno privatizavimas sukėlė didelį širdies skausmą ne vienam vyresniam kauniečiui, menančiam senuosius knygyno laikus. Įsiaudrinus diskusijai spaudoje, savo komentaru šiuo klausimu pasidalino ir poetas Kęstutis Navickas, vardinęs visus tinklinio knygyno trūkumus Kauno Centrinio knygyno vietoje. Dar daugiau –  pakalbintos dabartinės knygyno pardavėjos nenorėjo komentuoti susidariusios situacijos ir vengia atsakyti į klausimą ar knygyno operatoriaus pokytis turėjo didelės įtakos knygyno dvasiai išsaugoti.

Vis dėlto kalbinant kauniečius Laisvės alėjoje, galima prieiti išvados, kad tinklinio knygyno atsiradimas Kauno Centriniame knygyne nuvylė daugelį. Nors „knygenyčios“ interjere liko po 1983 metų remonto metu keisti autentiški baldai, ant sienos vis dar kabo Liucijos Banaitienės 1982 metais kurtas gobelenas, tačiau pakitusi knygų pasiūla, net jų išdėstymas bei pasikeitusi klientų aptarnavimo politika lėmė ir pakitusį požiūrį į senąjį Kauno Centrinį knygyną. Vis dėlto šios knygų šventovės likimas jau nuspręstas ir belieka tikėtis, kad dabartinis knygyno operatorius nuoširdžiai stengsis išlaikyti senąjį knygyno lankytoją bei taps patrauklus ir jaunimo tarpe.

Ateities perspektyvose knygynai turės vis labiau taikytis prie sparčiai kintančių lankytojų norų. Tradiciniams knygynams dėl vietos po saule tenka grumtis ne tik tarpusavyje – vis dažniau šiuolaikinis vartotojas tradicinį knygyną iškeičia į knygų užsisakymą internetiniuose tinklalapiuose. Todėl Kauno knygynai, taikydamiesi prie rinkos metamorfozių, žingsnis po žingsnio transformuosis iš tradicinių knygynų į nestandartines „knygenyčias“, kuriose atsiras vietos ir minkštasuoliui, kavos staliukui ir net barui. Tad kaip sako lietuvių liaudies išmintis – šunys loja, o karavanas eina.


Šiek tiek dar Kauno „knygenyčių“ istorijos

Kaunas nuo pat spaudos atgavimo 1904 metais dar Lietuvai esant Carinės Rusijos sudėtyje, pasižymėjo vienu pirmuoju knygynu Lietuvoje. Gavus caro valdžios administracijos leidimą, 1905 sausio pabaigoje pirmąjį knygyną Kaune atidarė kompozitorius Juozas Naujalis. Šiam knygynui veikus penkerius metus, šalia steigėsi kitos knygų krautuvės, kurių skaičius kasmet tolygiai augo. 1922 metais Kaune skaičiuojama jau daugiau nei 40 knygynų ir popieriaus parduotuvių. Įdomu tai, kad panašus knygynų skaičius Kaune įvardinamas ir šiandien, beveik po 100 metų knygininkystės patirties puoselėjimo.

 

Parengė Laura Baltkojytė

Nuotraukos – Lauros Baltkojytės

 

Autorius
Laura Baltkojyte
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Laura Baltkojyte