Kauno kultūros centras „Tautos namai“ – pastato ir veiklos istorija bei perspektyvos

Kauniečiams išgirdus žodžius „Tautos namai“ nekyla abejonių, apie kokias erdves, kokį istorinį pastatą yra kalbama. Miesto svečiai greičiausiai pažįstami su Kauno kultūros centru, o vyriausieji kauniečiai dar mena jį kaip Kauno profsąjungos rūmus. Nors pavadinimas per 100 metų keitėsi – esminis faktorius išlieka – bendruomeniškumas, kultūra, individualiai tobulėjantys žmonės – visa tai ne tik kauniečius, bet ir miesto svečius traukia į Kauno kultūros centrą.

Istorija

Darbo rūmai Kaune. Leidinio „Savastis“ (1998) nuotr.

Kauno kultūros centras (tuo metu vadinamas Kauno profsąjungos rūmais arba Darbo rūmais) duris atvėrė 1940 m. Iškilmės prasidėjo kartu su tuometiniu Lietuvos prezidentu Antanu Smetona. Atidarymo proga buvo pastatyta ir visuomenei pristatyta pirmoji lietuviška M. Petrausko opera „Birutė“. Tačiau jau nuo 1936 m. rūmai buvo pilni gyvybės – būrėsi pirmieji meno kolektyvai. Karo metais įsikūrė fašistų gestapas. Dar anksčiau čia buvo ir progimnazija, pastato ketvirtame aukšte buvo įrengti ir apartamentai svečiams.

Veikla
Dabar Kauno kultūros centras sugrįžo į senąją paskirtį – buriasi kolektyvai, būreliai, šokių grupės. Viena iš jų – „Judesio laboratorija“. Šiuose užsiėmimuose dalyviai mokosi pažinti savo kūną, suprasti jį. Judėti tinkamai, atsargiai ir tuo pačiu drąsiai – viso to mokosi būtent Kauno kultūros centro erdvėse. Apie jauseną „Tautos namų“ erdvėse atsiliepia čia „Judesio laboratorijos“ užsiėmimus lankanti Kamilė Barkauskaitė: „Visai neseniai pradėjome treniruotis naujai įrengtoje salėje. Palyginus su prieš tai buvusia erdve, dabartinė – žymiai jaukesnė. Patalpa nedidelė, tačiau šviesi ir joje gera būti.“

Kauno kultūros centre galima atrasti daugiau negu 10 kolektyvų: mišrus choras „Ainiai“, pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“, mišrus choras „Diemedis“, folkloro ansamblis „Gadula“, mišrus choras „Gintaras“, mišrus choras „Kamertonas“, Kazio Binkio teatras, folkloro ansamblis „Kupolė“, vyrų choras „Perkūnas“, neoklasikinio šokio teatras „Releve“, sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“, vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Suktinis“, sportinių šokių klubas „Sūkurys“, vaikų ir jaunuolių liaudiškų šokių kolektyvas „Šėltinis“, vaikų dainos ir šokio studija „Vaidilutė“ – ir tai tik oficialiai priklausantys Kauno kultūros centrui kolektyvai. Kur dar nepriklausomi, tačiau aktyviai besiglaudžiantys bendruomeniškose „Tautos namų“ patalpose, kolektyvai.

Kauno kultūros centras. Vaidos Eirošiūtės nuotr.

„Tautos namuose“ taip pat organizuojami kultūriniai ir meniniai projektai bei renginiai šviečiantys visuomenę arba ją sutelkiantys bendrauti. Kauno kultūros centras siekia į veiklą įtraukti kuo įvairesnio amžiaus ir skirtingų socialinių grupių žmones.

Perspektyvos
Nuosekliai augantis ir nuolat atsinaujinantis veiklos bei architektūrine prasme Kauno kultūros centras išlaiko lyderiaujančias pozicijas bendruomenės sutelkimo aspekte. Architektūros atžvilgiu šis pastatas taip pat išsiskiria.

„Ateities perspektyvos priklausys nuo jų tiesioginių savininkų, tikėkimės, kad patogi dislokacijos vieta, gerai kultūrinėms veikloms pritaikytos patalpos, apsaugos objektą nuo Centrinio Pašto, Pieno centro, Pažangos rūmų likimo, kai aukščiausio lygio architektūriniai objektai stovi apleisti, niekam nereikalingi. Pastato gyvavimui taip pat labai svarbi jame dirbanti komanda, jos gebėjimas organizuoti kultūrines, edukacines veiklas, pritraukti kuo daugiau dalyvių. Kiekvienas pastatas skirtas konkrečiai funkcijai, o tos funkcijos plėtojimas užtikrina sėkmingą ir ilgą pastato gyvenimą.“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros dr. Jolita Butkevičienė.

Kauno kultūros centras. Vaidos Eirošiūtės nuotr.

Savotiškai istorijai nepavaldus pastatas išlaiko savo identitetą besiplečiančioje ir kintančioje šiuolaikinėje architektūroje. Rūmų architektūriniai sprendimai bet kuriame amžiuje įsilieja į bendrą visumą, tačiau išlaiko ir savitumą.

 

Bendruomeniškumas
Kaip besikeitęs pavadinimas ir agituoja, tai – bendruomenės namai. „Tautos namai“ skelbia, jog vienas iš jų tikslų – telkti bendruomenę. Kolektyvų gausa, identiteto išsaugojimas, erdvių atnaujinimas nario lūkesčiams ir poreikiams patenkinti – visa tai ir įprasmina šiuos žodžius – kultūros namai.

Straipsnis parengtas remiantis Tautos namų viešųjų ryšių specialistės rekomendacijomis iš tautosnamai.lt

Autorius
Vaida Eirošiūtė
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Vaida Eirošiūtė