Greta visų epitetų, apibūdinančių Kauną, kaip išskirtinės reikšmės miestą, būtina paminėti, kad jis – ir istorinis Lietuvos plaukimo centras, kuriame šiuo metu sudarytos ypač palankios sąlygos šiai sporto šakai vystytis.

Plaukimo, kaip sporto šakos, pradžia Lietuvoje – tai beveik prieš šimtmetį Kaune surengtos pirmosios oficialios varžybos, kurių aplinkybės stebina. Nors varžybas organizavo Kauno jachtklubas, plaukta ne jachtomis, kadangi jų tada jachtklubas dar neturėjo. Entuziastai, siekdami pritraukti kuo daugiau žiūrovų, varžybų vieta pasirinko Nemuną tarp Žaliojo ir Aleksoto tiltų. Plaukikai pasroviui įveikė 150, 300 arba 1500 metrų nuotolį. Šioms varžyboms paskatinus kauniečių susidomėjimą plaukimu, netrukus įrengtas ir pirmas baseinas. Jame – atvirame – sportuota tik šiltuoju metų laiku. Dabartiniu požiūriu vertinant, kukli sporto bazė tada dar labiau pagausino plaukikų būrį, kuriam treniruoti prireikė ir kvalifikuotų trenerių. Jų poreikiui patenkinti plaukimo paslaptys pradėtos dėstyti 1934 metais įkurtuose Aukštuosiuose kūno kultūros kursuose, vėliau – Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute. Dėmesys fiziniam aktyvumui, meilė sportui – Kauno bruožas, perduodamas iš kartos į kartą.

 Nuotrauka paimta iš http://ltuswimming.com/apie-mus/istorija.html: Plaukimo varžybų startas 1932m.

Šiandieninis Kaunas – tai pripažinimą pelnęs modernus šalies plaukimo centras. Šiame mieste sudarytos geriausios sąlygos treniruotis ir siekti aukštų rezultatų profesionaliems plaukikams. Tai lemia puiki bazė – ,,Girtučio sporto kompleksas“, turintis vieną geriausių šalies uždarų baseinų. Jis atitinka visus tarptautinėms varžyboms keliamus griežtus reikalavimus. Svarbi Lietuvos sporto universiteto kaimynystė. Šioje aukštojoje mokykloje ne tik ruošiami kvalifikuoti treneriai, kiti sporto specialistai, bet ir atliekami tyrimai. Padeda sportininkams bei treneriams ir Kauno klinikos. Jos – tai ne tik didžiausia šalies gydymo įstaiga, bet ir geriausi medicinos profesionalai, moderniausia įranka, tiksliausia ir sudėtingiausia diagnostika.

Plaukimo plėtotei įtakos turi Kauno miesto valdžios palanki pozicija. Plaukimas vertinamas kaip Kauną reprezentuojanti sporto šaka. Jai skiriama daug dėmesio. Tarp savivaldybės kasmet apdovanojamų sportininkų už aukštus pasiekimus visada būna plaukikų. Neseniai spaudos konferencijoje meras Visvaldas Matijošaitis teigė, jog yra pasiruošęs plėsti plaukimo infrastruktūrą Kaune ir turintis aiškią viziją. Pastaraisiais metais susidomėjimas plaukimu didžiulis. Ši sporto šaka yra prioritetinė, strateginė. Šiuo metu pagal masiškumą plaukimas Lietuvoje užima penktą vietą.

Įgauti plaukimo pradmenis, pasiryžti rimtoms treniruotėms Kaune sudarytos geros sąlygos. Be minėto „Girstučio sporto komplekse“, kuris turi du atskirus 25 ir 50 metrų baseinus, Kaune veikia dar šeši baseinai. Didesnė materialinė bazė – mažiau spūsčių, patogiau besitreniruojantiems. Jeigu palygintume kiekvieną „plaukimo centimetrą“, kuris tektų vienam plaukikui, jeigu jie visi į baseiną sušoktų vienu metu, faktai nustebintų. Vienam laikinosios sostinės plaukikui baseine tenka beveik trigubai daugiau erdvės: Kaune 3,5cm, Vilniuje – vos 1,25cm. Akivaizdu, kad Kaune plaukimas – prieinamesnė sporto šaka. Todėl nekelia nuostabos tai, kad Kaune yra daugiausiai plaukimu užsiimančių sportininkų, kad kauniečiai plaukikai nuo pat 2009-ųjų metų respublikinėse bei Lietuvos plaukimo federacijos varžybose iškovoja daugiausiai medalių.

Nuotrauka Algirdo Ališausko

Sparti plaukimo sporto plėtra lėmė tai, kad Kaune išugdyta daugiausiai šalies olimpiečių plaukikų: Saulius Binevičius, Rimvydas Šalčius, Edvinas Dautartas, Rūta Meilutytė.

Artimiausiu metu laukiama nemažų pokyčių. Lietuvos plaukimo federacija ketina persikelti į Kauną, kad būtent šiame mieste įkurtoje nacionalinėje plaukimo bazėje būtų sukoncentruotos pagrindinės šalies plaukimo pajėgos.