A
r kada nors esate susimąstę, kas išugdė kauniečius tikrais patriotais? Nes ne veltui yra sakoma, kad Kaunas – lietuviškiausias miestas. Galbūt už šio statuso slepiasi tokie veiksniai kaip Lietuvos istorinė praeitis, vienintelis pasipriešinimo būdas sovietiniam rėžimui – sportas ar žmonių vienybė?

Kaunas – lietuviškumo atspindys
Kaunas, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų, yra tolerantiškas kitataučiams. Nors čia ir vyrauja tautybių įvairovė, tuo pačiu metu Kaunas išlieka lietuvišku miestu. Lietuviškumas reiškiasi įvairiais aspektais, vienas iš jų – svetingumas kitataučių atžvilgiu. Ir nors svetingai priimame užsieniečius, Kaune jų vyrauja mažuma ir jie ilgai čia neužsibūna. Kai tuo tarpu Vilniuje gausu lenkakalbių/rusakalbių, o Klaipėdoje – rusakalbių. Taip pat galima pridurti, kad Kauno mieste kalbama taisyklinga lietuvių kalba ir retas atvejis, kad Kauno gatvėse būtų galima išgirsti kalbant svetima kalba.
Šį kitataučių pasiskirstymą lemia daugybė faktorių, bet vienas iš pagrindinių – patriotiškas kauniečių mąstymas, kuris pasižymi ambicingumu ir konservatizmu. Patriotizmas, pasak lietuvių kalbos žodyno, yra atsidavimas, meilė, pasiaukojimas savo tėvynei. Vienas iš pasiaukojimo pavyzdžių – Romo Kalantos susideginimas. 1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš tarybinį režimą, apsipylė benzinu ir susidegino. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Apie šį įvykį buvo bandoma nuslėpti, bet Kauno žmonės ėjo į gatves, žygiavo Laisvės alėja – miesto širdimi, taip išreikšdami pilietiškumą ir pagarbą R. Kalantai. Kad ir kaip sovietinė valdžia stengėsi užslopinti kauniečių laisvės jusenas, naikindami viską, kas priminė nepriklausomą Lietuvą, visada atsirasdavo būdų, kaip patriotiškumą ir lietuviškumą išsaugoti.

Krepšinis – antroji religija
Tarpukario laikotarpiu Kaunas buvo žymiausias mokslo, kultūros ir švietimo centras. Jau tais laikais sportas skatino kauniečių patriotizmą, kuris trykšte tryško. Tai tarsi buvo antisovietinio pasipriešinimo forma. Iškovotos pergalės visada sukeldavo didžiulę ekstazę. Visai nesvarbu ar tai būtų pavienių atletų laimėjimai, ar krepšinio komandų ,,Žalgirio“ ir Maskvos „CSKA“ kovos. Lietuvos sportininkai žaisdavo ne vien dėl šlovės, o sirgalių pilnos tribūnos susirinkdavo ne vien dėl palaikymo ir smagaus laiko praleidimo, bet dėl politinių aspektų. Tai tarsi buvo vienas iš būdas susivienyti, parodyti lietuvių vienybę ir pasipriešinti sovietiniam rėžimui.
2017 m. vasario mėnesį buvo atlikta apklausa apie Kauno miestą ir jo gyventojus. Didžioji dalis respondentų, t. y., 74 % kauniečių patvirtino, kad krepšinis – antroji jų religija. Krepšinis yra ta sritis, kuri suvienija visą Lietuvą, o ypač kauniečius: „Sergu už Kauno ,,Žalgirį“. Ne vien dėl to, kad gerai ir gražiai žaidžia, bet ir už tą svajonę bei viltį, kurią teikė sovietmečiu ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos žmonėms. “- teigė Kaune gyvenanti VU KHF studentė Agnė Kažytė. Šiuose žodžiuose yra aiškiai matoma patriotiškumo užuomazga: mergina išmano Lietuvos istoriją, išreikšdama pilietiškumą, palaiko savo gimtojo miesto krepšinio komandą. Tai puikus pavyzdys, kaip patriotiškumas keliauja iš kartos į kartą.

Euroleague nuotr./ Krepšinio komanda ,,Žalgiris“

Kaunas iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria tuo, jog čia gyvena konservatoriški, patriotiški žmonės. Kauniečių patriotizmą skatino ir tebeskatina sportas, kuris suvienija žmones. Sovietmečiu kitataučiai čia jausdavosi nepilnavertiškai, kadangi kauniečiai nepalankiai vertindavo tuos, kurie nemokėjo ir nepuoselėjo lietuvių kalbos. Tai buvo ir yra lietuviškiausias miestas, kurio nepalenkė net tarybinė valdžia. Miesto gyvumas – žaluma, tarpukario architektūra, istorija, gyventojų vienybė, visa tai ir atspindi Kauno miesto kitoniškumą.