Ką veikė jaunimas sovietiniu laikotarpiu?

Jaunimo maišto išraiška. LGGRTC nuotrauka

Sovietinius laikus daugelis gyventojų pamena kaip vieną iš etapų, kuomet buvo naikinamos nusistovėjusios tradicijos, įprasta santvarka ir kuriama priverstinė komunistinė pasaulėžiūra. Šis laikotarpis pasižymi prievartinio pobūdžio veiksmais ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

To meto santvarka kasdien diktavo savas, griežtas taisykles, tad jauni asmenys ne visada galėjo laisvai spręsti ką jiems veikti. Daugelis jaunuolių būrėsi į įvairias organizacijas, nemaža dalis jaunų asmenų prisidėjo prie pogrindinės spaudos leidimo. Taip pat ne paslaptis, kad buvo ir tokių, kurie įsitraukdavo į disidentinį judėjimą. Kauno jaunuoliai, kaip ir daugelis kitų miestų gyventojų, privalėjo prisijungti prie komunistinių vaikų organizacijų – spaliukų, pionierių, komjaunuolių.

Mokyklinio amžiaus jaunimo siekis įgyti praktinių žinių

Mokyklos lankymas sovietmečiu daugeliui atrodė nepasiekiama svajonė. Knygų ir vadovėlių nebuvimas sunkino galimybę įgyti išsilavinimą, tačiau noro mokytis nenumalšino. Kalbinta 82 metų senolė Elena Vaitkienė teigia: „Baigiau 4 klases ir tuo laiku man atrodė jau daug. Toliau mokykloje mokytis nebuvo galimybių,reikėjo padėti tėvams finansiškai ir eiti dirbti. Neturėjau didelio suvokimo, bet man labai patikdavo siūti. Vakarais vis bėgdavau pas kaimynę, kad parodytų vieną ar kitą „siuvinį“. Tai paskui taip išmokau siūti ir pati“.
Įdomu tai, kad pokalbio metu pašnekovė paminėjo karo metu Kaune veikusį kojinių fabriką „Kotoną“, kuriame teko dirbti. Kaip pasakoja ji, ten ne tik kojines siuvo, bet ir šukuotos ir kokybiškos medvilnės namo parnešdavo. Kalbinta Elena džiaugiasi, kad karas šio fabriko veiklos nesustabdė. Priešingai, 1963 metais vyko pirmoji fabriko rekonstrukcija, o kiek vėliau 1975 sekė ir antroji. Čia vyko dviejų pamainų darbas, kuris jai ir kitoms moterims buvo galimybė praktikuotis.

Lietuviško žodžio skambesys artimiausioje aplinkoje

Gyvenantiems tuo metu, aplink vis girdėdavosi komunistinės santvarkos taisyklės, reikalavimai, taip pat ne įprasta kalba gyvenantiems Kaune ir aplink. Laisvės alėjoje, vienoje iš žymiausių vietų Kaune, sutiktas Kazys Šatkus neslepia, kad gimtasis žodis tuo metu turėjo ypatingą reikšmę. Jis sako: „Kai klausiat, ką mes veikdavom, kai vaikai buvom, aš jau nei neatsimenu. Susigalvodavom. Tik va kai ko nors apie sovietmetį paklausia, man galvoj skamba tėvelio žodžiai: „Kaunas – mūsų, Vilnius – rusų“. Tada nesupratau net ką tai reiškia, o jis mintyse tą meilę Tėvynei ir jos žodžiui turėjo. Atsimenu, kaip vakarais savo kurtus eilėraščius skaitė, o mes vis prašydavom pakartoti…“. Senolio teigimu, tada buvo svarbiausia ne veikla, o mąstymas, kuris turėjo didelę reikšmę ir dažniausiai kildavo iš šeimos. Tad ir veikla viena – mokytis mylėti savąjį kraštą, stengtis puoselėti lietuviškąjį žodį.

Noras būti kitokiems, maišto apraiškos

Lietuvos jaunimas prieš sovietinį rėžimą maištavo nuo pat pokario laikų ir tai vyko iki okupacijos pabaigos. Vienas iš maišto būdų buvo atsišaukimų rašymas bei platinimas, tokiu būdu bandant pabudinti tautą. Siekdami išsiskirti iš sovietinės pilkumos, jaunuoliai rengėsi hipių, pankų judėjimų tematika. Apie visus šiuos vakarietiškus skirtumus su to meto kultūra buvo galima išgirsti iš bendraamžių, tačiau gyvenant Lietuvoje, vien dėl to, kad jaunuoliai kitaip rengėsi ar klausė neleistinos muzikos, buvo galima užsitraukti valdančiųjų nemalonę. Už nepaklusimą tuo metu vyravusiai tvarkai, jauniems asmenims buvo užkertamas kelias vėliau įstoti į aukštąsias mokyklas. Buvo net tokių, kurie už nestandartinį mąstymą atsidūrė psichiatrinėse ligoninėse.

Prancūzijos atvejis

Ne tik Lietuvoje, tačiau ir už jos ribų vyko panašūs pasipriešinimai. 1968m. Prancūzijoje kilo studentų maištai. Buvo keliami panašūs švietimo, darbo ir vyriausybės reformų reikalavimai. Maištininkai panašiai kaip ir Lietuvoje, siekė laisvės, meno ir kitose srityse.

 

Šaltiniai:
Bilskis, S. Kotono“ kojinių fabriko istorija 1925-1985. Rankraštis. Kaunas. 1985, l. 1.
www. bernardinai. lt Audronė Meškauskaitė „Sovietmečio Kaunas“
www. lzinios.lt Rasa Pakalkienė „Sovietmetis: jaunimas niekada nestokojo noro priešintis“

Autorius
Eglė Tutlytė
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Eglė Tutlytė