Omantas Jokubaitis – žinomas socialinių tinklų veikėjas, kuriantis įdomius projektus, „Senasis Kaunas“ puslapio įkūrėjas, pasakoja apie savo gyvenimą Kaune bei išsipildžiusias vaikystės svajones.

 

– Kaip prasidėjo jūsų populiarumas socialiniame tinkle „Facebook“? Juk turite nemažai gerbėjų: 72 tūkstančius sekėjų.

– Šis populiarumas atsirado labai netikėtai, ko galbūt net nesiekiau kaip gyvenimo tikslo. Viskas įvyko savaime bei su laiku. Taigi, 2014 metais grįžau iš Didžiosios Britanijos, kaip ir kiekvienas Lietuvis aš norėjau pakeliauti, patirti naują gyvenimą svetimoje šalyje, tačiau svetur laimės nemačiau ir neradau. Taip pat per tą būvimą užsienyje aš labai pasiilgau savo draugų, šeimos. Kadangi esu patriotiška asmenybė nusprendžiau grįžti į savo tėvynę.

Grįžęs nusipirkau kamerą, nes norėjau pats sukurti romantinį filmą kadangi nuo pat vaikystės mane žavėjo šio žanro filmai. Tačiau, gerai pagalvojus net nenorėjau režisuoti romantinio filmo (juokiasi). Pradėjau kurti įvairius filmukus, kuriuos keldavau į „YouTube“ tinklalapį. Visas šis užsiėmimas buvo draugų rate, tačiau vieną dieną nusprendžiau, jog reikia keliais įrašais pasidalinti ir socialiniame tinkle „Facebook“. Ir netrukus pamačiau, jog mane pradėjo sekti gan nemenkas būrys žmonių. Taigi, pagalvojau, kad gal turiu kažką ypatingo bei suvokiau, jog dabar yra tas momentas, kai turiu kurti bei savo kūrybą parodyti žmonėms.

 

– Kaip sugalvojote pradėti drabužių liniją? Kas tam paskatino?

– Viskas prasidėjo vaikystėje, nes turėjau svajonę kažką sukurti. Aš labai mėgdavau piešti įvairaus stiliaus drabužius su įdomiais logotipais ir paveikslėliais. Neseniai sugalvojau, kad  norėčiau rašyti įvairias ir įdomias citatas ant džemperių. Taigi, dabar jau visi gali įsigyti mano produkcijos, su laiku stengiuosi tobulėti ir kažką sukurti naujo. Žinoma, didelį dėmesį skiriu citatų kūrimui bei jų tobulinimui.

Nuotrauka iš asmeninių Omanto Jokubaičio archyvų.

– Kaip kilo mintis sukurti „Senasis Kaunas“ puslapį? Kokie aspektai tam paskatino?

– 2013 metais vasario 14-ąją dieną buvau labai liūdnas ir taip gavosi, kad sukūriau „Senasis Kaunas“ puslapį.  Tiesiog labai myliu savo miestą, mėgstu domėtis jo istorija taip pat visada jaučiu nostalgiją mąstydamas, koks gyvenimas buvo seniau bei kokia vyravo pasaulėžiūra. Žiūrėdamas senas nuotraukas jaučiu didelę nostalgiją ir norėjau tuo pasidalinti su kitais Kauno miesto gyventojais. Dažnai žmonės nustemba sužinoję, kad tai aš pradėjau šį projektą, netiki, kad kitos sferos žmogus gali sukurti tokį puslapį kaip „Senasis Kaunas“. Šis puslapis yra mano hobis, aš labai myliu šį projektą bei juo didžiuojuosi.

 

– Kokį jaučiate ryšį su Kauno miestu?

– Myliu Kauną. Gyvenu Kaune nuo pat vaikystės, čia užaugau.  Kaune mano draugai, šeima. Jaučiu malonumą būdamas Kaune. Taip pat jaučiu ryšį su Kaunu kurdamas „Senasis Kaunas“ projektą, jis man padėjo geriau pažinti Kauno miestą.

Nuotrauka iš asmeninių Omanto Jokubaičio archyvų.

Kaip manote kuo Kaunas yra išskirtinis, kitoks?

Manau, kad Kaunas yra išskirtinis žmonėmis. Ir šiuo metu  – meru, turim labai gerą merą (juokiasi). Taip pat išskirtinis savo gražiomis vietomis tokiomis kaip laisvės alėja, soboras.

– Jūsų nuomone, ar Kaune jaunimui sunku pasiekti savo tikslų bei svajonių? Kodėl?

– Kiekvienas miestas turi savų minusų bei pliusų perspektyvų atžvilgiu. Galbūt viename mieste nėra to, ką gali pasiūlyti Kaunas ir atvirkščiai. Tačiau viskas priklauso nuo žmogaus svajonių bei tam tikrų tikslų.  Aš manau, kad kiekviename mieste žmogus gali pasiekti savo svajonių tik reikia daug dirbti ir labai to norėti.

Nuotrauka iš asmeninių Omanto Jokubaičio archyvų.

– Ką galėtumėte patarti norintiems įgyvendinti savo svajones Kaune?

– Patarčiau visada atrasti sau vietos gyvenime, nes dauguma žmonių labiau vertina kitus dalykus ir pamiršta ko iš tikrųjų pats žmogus nori. Norėčiau, kad  labiau stengtųsi atsiskleisti, darytų tai kas patinka taip pat išreikštų savo nuomonę pagal save, neprisitaikant prie kitų asmenų. Žinoma, būti drąsiems, niekados neabejoti savimi, visada stengtis sakyti „taip“. Nepamiršti dirbti su savimi bei tobulėti.

 

Ačiū už pokalbį.