Nuotraukos autorė Kristina Jusytė

Su keliautoju, verslininku ir nuolat nenustygstančiu Danieliumi Narausku susitinkame jo įvardintoje vėjų sankryžoje. Kauniečiams ši vieta geriau žinoma, kaip centrinis Laisvės alėjos fontanas. Į susitikimą Danielius atvažiuoja ant riedlentės, su kuria vos prieš metus apkeliavo 16 Amerikos valstijų. Žavintis savo nuoširdumu ir gilia filosofija, Danielius šį kartą dalinasi savo įžvalgomis ir pamąstymais apie gyvenimą Kaune

–  Danieliau, esi tikras Kaunietis. Gimęs Kaune, lankęs Aušros gimnaziją, vėliau pradėjai studijuoti čia, o šiuo metu čia esi įkūręs savo verslą. Iš tiesų, nemažai pažįsti Kauną. Kas tau asmeniškai yra Kaunas?
Jausmas. Saugi vieta, kur visus pažįsti, žinai kur eiti ir per kur eit. Čia patogu, bet su laiku tai gali atsibosti. Turbūt todėl labiausiai myliu Kauną, kai aš jame nebūnu, kai pasiilgstu jo. Grįžęs  po savaitės, galiu pastebėti, kaip kitaip apsirengę žmonės, kaip atsidaro nauja kavinė, kaip prasprogo medžiai ar atsirado kitos reklamos. Tuomet atrodo, kad esi sugrįžęs į namus, kurie yra nuolatos perstatomi, pertvarkomi. Tai man labiausiai patinka, kai sugrįžtu.

– Ar tai galėtų būti prisiminimai?
 Taip, turbūt taip. Kai mokiausi Aušros gimnazijoj, tuo metu buvo aktyviausias mano periodas. Prasidėjo meilės, draugai, skraidymas… Tuomet galvodavau, kiek daugiausiai laiko ir kiek kartų esu vaikščiojęs nuo soboro iki rotušės aikštės pirmyn ir atgal. Būdavo, kad per dieną tai padarydavau kokius penkis kartus. Visgi visa laisvės alėja, man atrodo, yra Kauno širdis, kuri sugeria daug energijos, kuri yra labai gera. Ji sujungia daug žmonių. Čia susipažindavo seneliai, tėvai ir kiti žmonės, o jie irgi turi  daug įvairių prisiminimų. Beje, man labai patinka stebėti laisvės alėjos nuotraukas, palyginti, kaip viskas atrodė anksčiau ir dabar. Pamenu centrinio pašto nuotrauką iš I. Kanto gatvės, viskas atrodė visiškai kitaip. Dabar pastebiu greitus pokyčius. Tai lyg mažas keliavimas laiku.

– Galbūt yra kažkoks objektas, be kurio Kaunas, tau nebūtų Kaunu?
Fontanas. Manau, jis yra daug sujungęs ir daug išskyręs. Pastebėjau, kad ten vėjas pučia stipriau. Tai lyg vėlų sankryža, man atrodo, tai ne veltui. Tai yra ir žmonių sankryža. Kartais, kai susitikdavau su kažkuo, ateidavau anksčiau ir laukdavau. Tuo metu stebėdavau žmones ir jų susitikimus, tuomet galvojau, kad taip buvo ir anksčiau. Manau, be jo čia būtų  tuštoka. Nors žinoma, yra ir kitų objektų. Soboras, paštas, kavinės.

– Visgi ne paslaptis, kad dažnai keliauji, negi nesusigundai išvažiuoti? kodėl pasilieki Kaune?
Susigundau, bet galiausiai suprantu, kad nelabai norisi gyventi vien šiandiena. Norisi nusitiesti lengvesnį kelią, kad būtų paprasčiau juo eiti. Mano tikslas – susikurti finansinę gerovę ir tada galėsiu kažką plačiau svarstyti. Nors nesinori apsistot ties viena vieta, nes suprantu, kad nors ir visi esame žmonės su skirtingom tradicijom, kultūrom, bet daugiau ar mažiau visi darome tą patį. Iš esmės esame tokie patys. Kai tai suvokiu, suprantu, kad man rūpi ne tik Lietuva ir ne tik Kaunas. Visas pasaulis man yra Kaunas ir visa Lietuva. Todėl keliaudamas jaučiuos kaip namie. Suprantant, kokia žemė maža ir nereikšminga, sakyti, kad būsiu tik vienoje vietoje – kvaila ir nelogiška. Visgi, tai tik mano nuomonė.

– Ne paslaptis, kad studentai baigę studijas Kaune dažnai išvažiuoja laimės siekti kitur, (į Vilnių, užsienį) Kaip tau atrodo, ar Kaune yra daug galimybių kurti, įsteigti savo verslą ar užsiimti kažkokia kitokia veikla?
Tikrai taip, ypač kai kasdien vis labiau plečiasi internetas. Todėl nėra svarbu, kur tu esi, nes gali visur daryti tą patį. Mano manymu, Kaunas yra nuostabi vieta. Kitaip tariant, jei tu čia jautiesi gerai, tau visur bus gerai. Kaune yra daug veiklų, seminarų, renginių, kuriuose gali kultūrintis, žmonėtis, sužinoti daug naujo. Studentai emigruoja gal iš noro pažinti, nes visgi, lyginant su Vilniumi ar kitais miestais, Kaunas yra apmiręs, bet man atrodo, kad jis apmiręs tiek, kiek tu pats sau pasakysi, kad jis – apmiręs. Kaip tu jausies, taip ir bus. Pavyzdžiui, šiandien aš jaučiuosi gerai, todėl man Kaunas yra gyvas, žmonės vaikšto apsikabinę. Kitą dieną galiu sau pasakyti, kad aš jaučiuosi blogai, tuomet Kaunas man pavirs pilku. Man atrodo, kaip pažiūrėsi taip ir bus.

 – Daugiausia teko skaityti apie tavo improvizuotą kelionę į Ameriką. Kuo tavo manymų Kauno žmonės skiriasi nuo Amerikoje sutiktų žmonių?
Amerika labai kontrastinga, yra kur labai šalta ir kur labai karšta. Įvairūs miestiečiai ir kaimiečiai. Kultūra, aišku yra visai kitokia, bet yra panašių bruožų tarp visų valstijų. Šiaurės Amerikoje žmonės labai draugiški, bet dauguma lietuvių sako, kad tai yra netikros šypsenos ir tai dirbtina… Na taip, tai yra dirbtina, bet kas tuomet yra tikrovė? Esu skaitęs, kad žmogus, net ir dirbtinai šypsodamasis, gali iš tiesų pasijusti laimingu. Tai reiškia, kad tai vis tiek taps tikrove. Net ir dirbtinis mandagumas ar draugiškumas yra labai gerai. Man atrodo, kad tai yra pagrindinis skirtumas tarp kauniečių ir amerikiečių. Manyčiau, kad taip yra dėl vietos, istorijos ir tradicijų. Juk ne visi gyveno tokiose sąlygose, kaip žmonės, sovietų sąjungoj.

– Esi sukūręs natūralią dantų balinimo priemonę „Sturdust‘‘. Ar manai, kad žmonėms trūksta baltos šypsenos?
Na tai sugalvojau ne aš, o mano draugas. Jis tai darė jau anksčiau, bet jam tai nesisekė. Vieną dieną pamačiau, kad jis jau beveik buvo benuleidžiantis rankas, tuomet prisiminiau, kad gerai pažįstu feisbuką, dažnai juo naudojuosi, turiu patirties bendraujant su klientais. Man tikrai labai patinka marketingas ir žmonių psichologija, todėl pasisiūliau jam padėti. Dabar pardavimai tikrai pakilo.

– Ar jus esate tik internetinėje erdvėje?
Pardavimą naudojame tik internete, bet matome, kiek yra daug galimybių plėstis t.y.  reklamuoti, bendrauti, rašyti, pakuoti. Visgi man patinka, kad gali dirbti tada, kada noriu ir esu atsakingas tik prieš save.

– Pastebėjau, kad kažkuriam iš savo postų reklamuoji veganiškus sūrelius. Ar esi veganas, vegetaras?
Taip, esu vegetaras, berods nuo aštuoniolikos metų. Pamiršau mėsos skonį ir dažniausiai prisimenu, kad jos nevalgau tik tada, kai kažkas primena ar paklausia.

– Kur dažniausiai eini pavalgyti Kaune, kai norint rasti skaniausia vegetarišką maistą?
Turbūt tai būtų arbatinė prie vaistinės. Ten daug vegetariško maisto. Manau, kad ji ,,užsilaikiusi laike“, sustingusi. Bet tas yra gerai. Tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės dievina spurginę… Dėl ko ilgamečiai lankytojai neleidžia pakeisti spurginės interjero? Visiems patinka gyventi prisiminimuose ir nostalgijoje. Tai savotiškas gyvenimas laike. Nuo gerų prisiminimų šilta pasidaro. Toj kavinėje yra smagu, esi kaip namie ar tarp artimų kaimynų. Ten nėra darbuotojų ir klientų santykių.

– Turbūt ten visai kitoks ryšys?
Taip, darbuotojos neapsimetinėjančios, natūralios… Kartais to pasigendu. Keistas tas jausmas, kai kažkas ateina pas mane kažką pirkti, o aš esu suinteresuotas kažką žmogui pasiūlyti. Tuomet atrodo, kad tampam nebe žmonės, o aš  jau nebe Danielius, aš – pardavėjas. Visgi jei aš kažkur dirbu, kodėl negaliu būti savimi?  Man tas nuoširdumas, kurį randu toje arbatinėje yra nepaprastas.

 –  Ar tau yra svarbi meditacija ir dvasios ramybė?
 Taip.

 – Kokią Kauno vietą pasirinktum meditacijai ar pabėgti nuo visko?
Ilgainiui išmokau jaustis ramiai, bet kokioje situacijoje. Netgi taip, kad užsidėjęs ausines ir eidamas laisves alėja, klausau muzikos ir stebiu žmones. Dar geriau būna, jeigu nieko nesutinku. Jaučiuosi, kaip koks ,,stebėta“, kuris visus stebi. Kartais nugirsti kokius žodžius, tuomet  pradedu galvoje kurti įvairias istorijas. Kadangi gyvenu prie „Puntojazz“ palėpės, dažnai einu pasivaikščioti iki santakos. Kažkada ten ėjom su drauge, labai anksti ryte pasitikti saulės ir ten užmigom. Pamenu, atsikėliau nuo saulės šviesos. Ten iš tiesų yra ramiausia. Taipogi dievinu Kleboniškio miškelį. Jis yra nuostabus, nes jis yra visai čia pat. Ten vaikšto įdomūs žmonės, ten, taipogi, galima rasti šaltinio vandens. Kažkada su draugu nuėjom apie dvylikta valanda nakties ir tada pamačiau, koks naktinis miškas yra gyvas.

 – Kokius tu matai pokyčius Kaune?
Tvarkomos gatvės, atsirado dviračiai, keičiamos stotelės, bet nežinau ar į gera, kartais būna šalta ant jų sėdėti. Juk griauna vaiduoklį…. Tai yra smagu. Visi džiaugiasi, nes miestas keičiasi. Tokiam mažam mieste visi viską pastebi, visiems viskas yra svarbu. Manau, tai yra vienas iš mažo miestelio privalumų.

– Jei galėtum tapti miesto herojus arba miesto dvasia. Kuo taptum?
Norėčiau gauti prieigos prie visų komunikacijos kanalų.

 – Ką juose skleistum?
Daug dėmesio skirčiau pozityvumo išlaikymui. Norėčiau, kad žmonės mažiau liūdėtų, dažniau būtų atsipalaidavę.

 – Tavo FB paskyroje pastebiu, kad fotografuoji ir skaičiau, jog tai iš esmės tave domina, tačiau, jei taptum dailininku, kaip nutapytum Kauną?
Kai eidavau i paskaitas, kurios vykdavo pelėdų kalne, užlipdęs laiptukais, visada pažiūrėdavau į centro panoramą. Tuomet pasikraudavau geros energijos. Greičiausiai tai ir būtų mano nutapyto darbo vaizdinys

Raktažodžiai