Imigrantų skaičius Kaune auga – grįžta ne tik lietuviai

Gretos Čėsnaitės nuotruka

Remiantis išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lyginant penkerių metų statistiką su praėjusiais metais, iš Kauno miesto emigravo mažiausiai asmenų per penkerius metus, o į laikinąją Lietuvos sostinę atvyko daugiausiai asmenų per paskutinius penkerius metus. Pagal išankstinius  duomenimis, į Kauno miestą 2018-iais metais imigravo 2838 asmenys, tarp kurių yra ne tik lietuvių, bet ir kitataučių asmenų. Tiesa, didžioji dalis imigrantų – Lietuvos Respublikos piliečiai.

Keletas asmenų sutiko pasidalinti savo gyvenimo istorijomis, kodėl nusprendė Kauno miestą pasirinkti nuolatine gyvenamąja vieta. Dvi skirtingos istorijos apie žmones, kuriuos vienija  tvirtas apsisprendimas gyventi laikinojoje Lietuvos sostinėje, dar kitaip vadinamoje Lietuvos širdyje – Kaune.

Po aštuonerių metų emigracijos – į gimtąjį Kauną

Pirmoji pašnekovė – Milda, gyvenusi Didžiojoje Britanijoje aštuonerius metus, tačiau grįžusi į savo gimtąjį miestą Kauną. Moterį iš Lietuvos paskatino išvykti jos lūkesčių nepateisinę egzamino rezultatai. (2016-iais metais buvo kilęs egzaminų skandalas, kad nutekintos lietuvių kalbos egzamino užduotys ir daug abiturientų turėjo jas dieną prieš egzaminą). Dėl šios priežasties valstybinį egzaminą reikėjo perlaikyti. Milda, neišlaikiusi lietuvių kalbos egzamino taip gerai,  kaip tikėjosi ir neįstojo į norimą studijų programą. Tuometinis jos draugas išvyko studijuoti į Didžiąją Britaniją ir po mėnesio pakvietė Mildą. „Nusprendžiau išvažiuoti metams, padirbėti, o grįžusi perlaikyti egzaminą, taip pat patobulinti anglų kalbos žinias ir įstoti į norimą specialybę“, – dalijosi savo istorija pašnekovė.

„Dainavos“ parkas Kaune (Gretos Čėsnaitės nuotrauka)

Svečioje šalyje Milda dirbo kavinėje, vėliau nusprendė studijuoti Didžiojoje Britanijoje. Įstojo į koledžą, jį pabaigusi – į universitetą, kuriame įgijo bakalauro laipsnį, o dar vėliau – magistro laipsnį. Per aštuonerius metus, praleistus Didžiojoje Britanijoje, Milda ne tik įgijo aukštąjį išsilavinimą, bet ir ištekėjo ir susilaukė sūnaus. Bėgant metams ilgesys Lietuvai, šeimai ir gamtai tapo vis stipresnis, tačiau galutinai apsispręsti ir priimti sprendimą grįžti į Kauną moterį paskatino skyrybos su vyru ir naujo gyvenimo draugo atsiradimas.

„Kaunas pasikeitė neatpažįstamai į gerąją pusę. Pirmieji metai Lietuvoje buvo gana sunkūs, buvo sunku adaptuotis. Miestas atrodė sustingęs. Bet po to viskas pradėjo keistis tik į gerąją pusę. Esu labai patenkinta tuo,  kas šiuo metu vyksta Kaune”, – teigia pašnekovė, šiuo metu dirbanti mylimą darbą valstybinėje įmonėje.

Nuo greito gyvenimo tempo Minske iki sėslaus gyvenimo Kaune  

Dažnai pasigirsta nuomonių, kad jauni žmonės iš svečių šalių į Lietuvą atvyksta tik studijuoti, tačiau įgiję aukštąjį išsilavinimą atgal grįžtą į tėvynę. Su šia nuomone galėtų nesutikti Ivanas – Baltarusijos pilietis, prieš šešerius metus dalyvavęs studentų mainų programoje „Erasmus“ ir  dėl šios priežasties pirmą kartą atvykęs į Kauną. Pasibaigus mainų programai jis grįžo į savo gimtąjį miestą Minską, tačiau meilė Kaunui ir jo žmonėms neblėso, todėl nutraukęs savo studijas Baltarusijoje, jis  po pusmečio atvyko į Kauną. Šį kartą – ilgesniam laikotarpiui.

Vaikinas įstojo į informacinių technologijų studijų programą viename iš Kauno universitetų, lankė privačias lietuvių kalbos pamokas, kad gebėtų bendrauti ne tik anglų, bet ir lietuvių kalba. „Gyvenimo pradžia Kaune buvo ypatingai sunki. Ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje neturėjau artimųjų, buvau visiškai vienas. Supratau, kad norint gyventi čia, Kaune, ir pabaigus studijas būti paklausiam darbo rinkoje privalau išmokti lietuvių kalbą“, – kalbėjo Ivanas. Tiesa, kita vaikino baimė buvo, kad jis nepajėgs studijuoti svečioje šalyje, tačiau mokymosi rezultatai buvo puikūs. „Gyvenau tuo, ką studijavau. Mėgavausi studijuojamu dalyku, galbūt todėl antraisiais studijų metais jau dirbau pagal specialybę“, – dalijosi savo patirtimi vaikinas.

Pabaigęs studijas jis ir toliau liko gyventi Kaune, šiuo metu užima aukštas pareigas ir ganėtinai laisvai bendrauja lietuvių kalba. „Kaunas mane sužavėjo savo paprastumu, tačiau tuo pačiu ir jaukumu. Jaučiu ypatingą artumą Kaunui, kuris, be jokios abejonės, sparčiai plečiasi ir tobulėja. Nuo tos akimirkos, kai čia apsigyvenau, mieste įvyko lūžis, kuris pakeitė Kauną į teigiamą pusę“, – dalijosi savo įžvalgomis Ivanas. Vaikinas ne tik nesvarsto galimybės grįžti į Baltarusiją, bet ir rengia verslo planą savo būsimai įmonei Kaune.

Remiantis šių pašnekovų gyvenimo istorijomis, galima daryti prielaidą, kad gyvenimas Kauno mieste sparčiai gerėja. Svarbu suvokti, kad reikia kelti reikalavimus ne tik aplinkiniams, bet ir sau, keičiant požiūrį į gyvenimą, investuojant į saviugdą, gyvenimo kokybė ypatingai pasikeis teigiama linkme.

Informacijos šaltinis, renkant statistinius duomenis – Lietuvos statistikos departamentas.

 

Autorius
Greta Čėsnaitė
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Greta Čėsnaitė