Spalvoti piešiniai ant pastatų sienų ilgą laiką visuomenės buvo vertinami neigiamai ir asocijavosi su miesto reprezentacinės išvaizdos niokojimu. Be abejo, įtakos tam turėjo tie, kurie pagriebę į rankas dažų flakonėlius išeina į miesto gatves ir išreiškia save palikdami spalvotus „grafitti“ ten, kur tik jie tą akimirką nori. Net jeigu tai ir nelegalu. Tačiau situacija keičiasi. Didelį indėlį tam padarė profesionalūs gatvės meno atstovai.

Gatvės meno entuziastai kaskart įrodo, kad tinkamose rankose esantys dažai kuria stebuklus ne tik ant drobės, stovinčios ant molberto, bet ir viešosiose erdvėse, ant didžiulių pastatų. Žmonės ima suprasti, kad tarp „grafitti“ ir gatvės meno nėra lygybės ženklo. Gatvės meno išraiška – piešiniai ant pastatų – ilgo, kūrybinio profesionalių menininkų darbo rezultatas. Per pastaruosius metus šis menas, kuris ilgą laiką lietuviams buvo svetimas ir neatrastas, ypač sparčiai vystėsi Kaune.

Jeigu prieš dešimtmetį Kaune profesionalus gatvės menas buvo itin retas reiškinys, tai šiandien yra visiškai kitaip. Dabar Kauno gatves puošia daugybė didelio formato piešinių, kurie kasdien patraukia ne tik vietinių gyventojų, bet ir miesto svečių dėmesį. Gatvės menas Kauną keičia – sulig kiekvienu nauju meno kūriniu Kauno gatvės tampa mažiau pilkos ir labiau spalvotos. O ir patys kauniečiai, pamilę gatvės meną, atskleidžia visada su nekantrumu laukiantys naujų kūrybinių menininkų sprendimų, kurių dėka Kaunas tampa dar įdomesniu ir šiuolaikiškesniu miestu.

Gatvės meno atsiradimas ir populiarėjimas Kaune

Labai svarbus ir didelis žingsnis link gatvės meno, kaip neatsiejamos miesto kultūrinės tapatybės raiškos, Kaune žengtas tuomet kai 2014 m. buvo pirmą kartą suorganizuotas Kauno gatvės meno festivalis „Nykoka“. Festivalio idėjos autorius ir meno vadovas Tadas Šimkus dar studijų laikais, kuomet VDA Kauno fakultete studijavo taikomąją grafiką, išleido knygelę su Kauno nykių mikrorajonų fotografijomis ir pavadino ją „Nykoka“. Jau tada Tadas puoselėjo idėją Kauno miesto viešąsias erdves, kurios jam atrodė pilkos ir nykios, nuspalvinti – išpiešti didelio mastelio kūriniais. Idėja virto kūnu ir po kelių metų įdirbio Kaune atsirado gatvės meno festivalis „Nykoka“, kurio metu ant įvairiose miesto vietose esančių pastatų piešia ne tik pats Tadas Šimkus ir kiti vietiniai menininkai, bet ir profesionalūs gatvės meno atstovai iš Norvegijos, Brazilijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių. Festivalio metu vidutiniškai nupiešiama 12 didelio formato piešinių įvairiose Kauno vietose. Šiais metais Kauno gatvės meno festivalis „Nykoka“ vyks jau ketvirtąjį kartą. Projekto tęstinumas tik įrodo, kad kauniečiai susigyveno su gatvės menu, ir festivalio organizatorių iniciatyvą palaiko. Profesionalus gatvės menas Kaunui nebėra svetimas. Gatvės meno įsitvirtinimo Kaune pagrindinis iniciatorius ir plėtotojas Tadas Šimkus taip pat sulaukė įvertinimo – 2016 m. menininkui už profesionalaus gatvės meno puoselėjimą viešojoje erdvėje įteikta Kauno miesto kultūros premija.

Kauno gatvės meno gidas – pirmasis gatvės meno leidinys Lietuvoje

Iki šiol norint pasigrožėti visais Kaune esančiais gatvės menininkų darbais kai kuriems žmonėms tikriausiai reikėdavo nemenkai paklaidžioti vinguotomis miesto gatvelėmis. Ypatingai miesto svečiams. Dabar visus gatvės meno kūrinius surasti ir susipažinti su jų atsiradimo istorija bus kur kas paprasčiau. Čia į pagalbą ateina naujausias festivalio „Nykoka“ organizatorių kūrinys – „Kauno gatvės meno gidas“. Leidinyje, kuris kovo 1 d. pristatytas Kauno menininkų namuose, pristatomi svarbiausi Kauno gatvės meno kūriniai. Kiekvienas piešinys yra aprašomas, atskeidžiama jo idėja, pateikiama informacija apie darbo autorių. Taip pat jame yra ir integruotas Kauno gatvės meno žemėlapis, kuris padės susipažinti su Kaune esančiais gatvės meno kūriniais ne tik vietiniams, bet ir svečiams iš kitų Lietuvos miestų ar užsieniečiams turistams (leidinys išleistas lietuvių/anglų kalbomis).

Viena iš leidinio sudarytojų, festivalio „Nykoka“ vadovė Goda Skėrytė atskleidė, jog idėja išleisti gidą kilo pastebėjus, kad kūrinių ne tik daugėja, bet jie taip pat ir keičiasi, o kartais ir išnyksta. Todėl gidu siekta ir tam tikra prasme kūrinius, kurių ateitis vis dėlto nėra žinoma, įamžinti. „Kauno gatvės meno gido“ pristatyme žymus gatvės menininkas Morfai atviravo, jog kartais jau kuriant piešinį menininkai susitaiko su mintimi, kad jo gali nelikti, todėl skaudu nebūna. Pavyzdžiui, kūrinio „Sraigė“ misija ir buvo atkreipti dėmesį į apleistą statinį, todėl šiuo atveju menininkas net džiaugiasi, kad ilgą laiką miesto reprecentacinę išvaizdą gadinęs viešbutis vaiduoklis „Respublika“ yra griaunamas ir kad nyksta ant jo sienų dar 2014 metais nupiešta „Sraigė“, simbolizavusi stagnaciją.

Gatvės menas atgaivina viešąsias erdves

Apklausus 50 atsitiktinių Kauno gatvių praeivių paaiškėjo, kad tik keturi iš jų Kauno gatvės meną vertina neigiamai. Visi likusieji teigė, kad Kauno gatvės menas jiems patinka, nes įneša daugiau spalvų, atgaivina viešąsias erdves, senus ir apgriuvusius statinius vėl paverčia naujais. Netoliese bene populiariausio gatvės meno kūrinio, ant „Fluxus ministerijos“ sienos nugulusio 260 kv. metrų dydžio „Meistro“, vaikštinėjanti 36-erių kaunietė Monika atskleidė gatvės meną pradėjusi vertinti vos prieš metus. „Buvau įsitikinusi, kad netinkamai parinktas piešinys pastatą gali sudarkyti. Stebėjau, kaip atsiranda vis daugiau didžiulių piešinių ir mano nuostabai visi jie miestui tiko. Sunku buvo įsivaizduoti, kad ryškūs piešiniai gali taip derėti su Kauno architektūra“, – mintimis pasidalino Monika ir teigė, kad nustojo į gatvės menininkų darbus žiūrėti skeptiškai kai įsitikino, kad į piešinio vietos parinkimą žiūrima atsakingai. Šios kaunietės mintis patvirtina ir vienintelio gatvės meno festivalio Kaune vadovės Godos žodžiai. „Kiekvienas kūrinys yra pritaikytas konkrečiai vietai. Išimtas ir perkeltas kitur jis būtų jau kitas objektas – atrodytų kitaip, netiktų. Visi gatvės meno kūriniai yra gražiausi toje aplinkoje, kurioje jie ir yra“, – teigia Goda.

Gatvės menininkams rūpi Kauno miegamieji rajonai

Daugiaformačiais gatvės meno kūriniais šiuo metu Kaune labiausiai išdailintos centrinėje miesto dalyje esančios viešosios erdvės. Tačiau gatvės menininkų ateities planuose – siekis gatvės menu papuošti ir daugiau miesto ervių. Festivalio „Nykoka“ organizatoriai, nors ir nėra tikri, kad gyventojai jau yra tam pasiruošę, norėtų atsigręžti į miegamuosius miesto rajonus – pilkąsias mikrorajonų sienas. Gatvės menas galėtų joms suteikti visiškai kitokį įvaizdį. Festivalio „Nykoka“ vadovė teigia, kad gatvės meno pagalba Kaunas įgauna kitą aspektą ir tampa įdomesnis, nes atsirandantys gatvės meno kūriniai suteikia miestui naujumo. „Kauno modernioji architektūra yra labai graži ir išskirtinė, tačiau dešimtmečius vaikštant tomis pačiomis gatvėmis to nebematai. Norisi kažko naujo ir tai gali suteikti gatvės menas“, – Kaunui teikiamus gatvės meno privalumus vardija Goda. O pasiteiravus, kokiais trimis žodžiais apibūdintų Kauno gatvės meną, ji atsako – pozityvus, profesionalus, spalvingas.

Kelionė po gimtąjį miestą

Atrasti kažką naujo galima ne tik leidusis į tolimą kelionę. Nauji potyriai ir atradimai laukia ir savame mieste. Mieste, kuriame galbūt gyvenate visą savo gyvenimą ir galvojate, kad pažįstate kiekvieną jo gatvę. Tereikia apsidairyti aplinkui ir tuo įsitikinsite patys. Kauno gatvių ir viešųjų erdvių išvaizda per pastaruosius metus labai pasikeitė, o tam įtakos neabejotinai turėjo ir gatvės menas. Profesionaliems gatvės menininkams ėmusis iniciatyvos ir pradėjus populiarinti šią meno šaką, Kaunas tapo ryškesnis, kur kas spalvotesnis ir modernesnis. Akivaizdu, kad gatvės menas Kaune tik įgauna pagreitį ir vis labiau vystosi, todėl galima tikėtis, kad ateityje gatvės menininkai kauniečius ir Kauno miesto svečius stebins dar įspūdingesniais projektais. Belieka laukti ir sužinoti, kokiose vietose dar išvysime spalvingus plačiaformačius piešinius ir kokius Kaunui svarbius pastatus jie papuoš.

Nuotraukos Sandros Vainilavičiūtės