Paprašyti įvardinti bent vieną Kaune ar jo apylinkėse nufilmuotą filmą, dažniausiai filmų mėgėjai mini naujausią režisieriaus Donato Ulvydo darbą, istorinę dramą „Emilija iš Laisvės alėjos“. Kiti prisimena 2015 m. kino teatruose pasirodžiusią dramą „Mes dainuosim“, kurioje pasakojama apie sausio 13-osios įvykius, arba veiksmo komediją „Redirected/Už Lietuvą“. Nejau išties Kaunas nėra patrauklus filmų režisieriams ir tai viskas, ką kada nors pavyko nufilmuoti Kaune? Toli gražu ne.

Filmavimo aikštelę Kaune ir jo apylinkėse mėgsta įsirengti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio režisieriai. Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius Marius A. Markevicius tikina, jog Kaune kad ir kur beeitum galima pajusti savitą miesto dvasią. Anot jo, tai labai filmų kūrimui priimtinas miestas. Jam antrina ir Vokietijos režisierė Saskia Weisheit, Kaune filmavusi 2013 metais pasirodžiusį dokumentinį filmą apie „Mercedes“ („Magische Momente – Die Stunde der Silberpfeile“), tvirtinanti, kad nuo Kauno unikalumo jai tarsi sprogsta galva.

 „Kaunas yra miestas, kuriame galima pajusti jo savitą istoriją ir kultūrą kad ir kur beeitum – lankytinose vietose, garsuose, gatvėse, architektūroje… ir svarbiausia žmonėse. Tai labai filmų kūrimui priimtinas miestas“

Marius A. Markevicius

Šiek tiek prasiplėtus filmų kūrėjų akiračiui, pailgėja ir sąrašas filmų, kurių scenos buvo nufilmuotos Kaune ir kuriuose miestas sužibėjo kitomis spalvomis. Be jau anksčiau minėtų kino industrijos produktų į sąrašą patenka:

  • Ispanų drama „Kitas frontas“ („L’altra frontera“). Pagrindiniai filmo veikėjai, bėgdami nuo karo savo šalyje, atsiduria pabėgėlių stovykloje. Kaip paaiškėja vėliau, ši yra jiems paruošusi grėsmingą siurprizą. („Kitas frontas“ filmo scenos 2013 m. buvo nufilmuotos S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, Kauno sporto halėje ir dar keliose kitose Kauno vietose.)

 

  • Italijoje 2013 metais pasirodžiusi Levo Tolstojaus knygos ekranizacija – serialas apie Aną Kareniną, rusų aukštuomenės aristokratę, įsivėlusią į gyvenimą keičiančius reikalus su grafu Vromskiu.

    Filmo „Džentelmenai“ stop kadras

  • Po metų (2014) švedai pastato Klas Östergren romanu paremtą dramą/trilerį „Džentelmenai“. Pastarojo siužetas sukasi aplink jauną rašytoją, besislepiantį Stokholme ir rašantį knygą apie dingusius charizmatiškuosius Morganų brolius.
  • 2016 m. kino teatrus pasiekia bendras Jungtinės Karalystės ir Lietuvos kūrėjų darbas „Gitel“, kurio pagrindinė veikėja Gitel, talentinga smuikininkė, išgyvenusi Holokaustą, bando kovoti su jaučiama kalte. Mat, jai vienintelei per stebuklą pavyko išgyventi, kai tuo pat metu dvi jos seserys ir tėvai buvo negailestingai sušaudyti.

Filmo „Gitel“ stop kadras

Kur dar tokie filmai, kaip „Svajonių komanda 1935“, „Karas ir taika“ bei daugelis kitų.

Kad Kaunas, kaip filmavimo aikštelė, yra patrauklus užsienio režisieriams byloja ir David Chabashvilli, režisieriaus iš Gruzijos, tvirtinimas.

„Tikras malonumas yra lankytis įvairiose Kauno vietose ir įsivaizduoti jas tam tikrame scenarijuje.“

David Chabashvilli

Kauno patrauklumą atskleidžia ir tai, kad 2017 metais kino teatruose pasirodys mažiausiai dvi užsienio režisierių premjeros. Viena jų jau anksčiau minėto JAV režisieriaus Mariaus A. Markeviciaus statoma Rūtos Šepetys knygos „Tarp pilkų debesų“ ekranizacija. Joje žiūrovai galės išvysti 1941 m. įvykius – prasidėjusius trėmimus į Sibirą, žmonių likimus ir bandymą išgyventi nežmogiškomis sąlygomis. Kita – olandų drama apie jauną kanadietę Aną, kuri išsiaiškina, kad jos praeitis susijusi su pietų Italijos mafija, „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis“. Tad tiek lietuviai, tiek užsienio šalių atstovai mielai miesto erdves paverčia savo filmavimo aikštele, kadangi nepriklausomai nuo filmo žanro, kiekvienas režisierius randa erdvę Kaune, kuri geriausiai atskleidžia jo filmuojamų scenų dvasią.

Raktažodžiai