Kaunas – nuolat besikeičiantis miestas. Tuo įsitikinusi ilgametę patirtį turinti mokytoja Jolanta Kasparienė, su kuria kalbamės apie buvusį, esantį ir būsimą Kauną. 

Ką Jums reiškia Kaunas? Kokia pirma mintis šauna į galvą kai pagalvojate apie Kauną?

Kaunas – mano gimtasis miestas. Tai miestas, pilnas jaunų žmonių. Tai – mano jaunystės miestas. Daug žmonių, daug studentų, visuomet žalias, žavintis visus turistus.

Pragyvenote šiame mieste visą gyvenimą?

Na nevisai visą, mano gimtasis „miestelis“ yra visai šalia Kauno – Garliava, tačiau nuo 12 metų gyvenu Kaune.

Kodėl nusprendėte likti ir neišsikraustyti į Vilnių ar į kitą miestą?

Vilnius – svajonių miestas, tačiau svajonę ne taip lengva sugauti (juokiasi). Tačiau Kaunas yra mano gimtasis miestas.

Kokios vietos Kaune Jums yra labiausiai įstrigusios į atmintį? Kur dažniausiai eidavote?

Laisvės alėja, be jokios abejonės. Tai buvo pasivaikščiojimų vieta, ne taip kaip šiuo metu populiariausi pasivaikščioti – prekybos centruose. Vaikščioti pradėdavome alėjos pradžioje, Ožeškienės gatvėje ir eidavome iki pat Soboro, atgal grįždavome kita alėjos puse. Kai paaugome, užeidavome kur nors užkąsti, išgerti kavos į „Laumę“, „Tulpę“. Eiti gerti kavos tuo metu nebuvo labai populiaru, bet nueiti į miestą ir suvalgyti ledų visuomet galėdavome nueiti į „Dainavą“.

Taip pat lankydavomės kino teatruose ir, be jokios abejonės, teatruose.

Kaip pasikeitė Kaunas Jūsų akimis?

Šiuo metu labai populiari kavos kultūra. Mane stebina, kai jauni žmonės dažnai laisvalaikį leidžia kavinėse, kur kalbasi, dirba. Viskas vyksta uždaroje erdvėje.

Gal įsivaizduojate kaip Kaunas atrodys vėliau?

Jis mane kartais gąsdina. Neseniai ėjau pro laisvės alėją, nes ten vedžiau anglų kalbos paskaitas ir kai išeidavau vakarais į Laisvės alėją, mane užplūsdavo nejaukumo ir gailesčio jausmas, nes alėjoje esančiose kavinėse sėdėdavo daugybė paauglių. Nemačiau vyresnio amžiaus žmonių, vaikščiojančių alėjoje. Pagrindinė Kauno gatvė atrodo ištuštėjusi. Tuomet savęs paklausdavau: o kas bus toliau?

Turite ilgą mokytojavimo patirtį. Kokius pokyčius įžvelgiate jaunų žmonių mokymesi?

Kiekviena karta yra skirtinga. Negaliu sakyti, kad kai pradėjau dirbti buvo vienokia situacija, o dabar kitokia. Ateina pačių įvairiausių kartų, gabių, imlių, žingeidžių ir mano manymu, skiriasi kiekviena karta. Kiekviena mokinių laida, paliekanti mokyklą, būna kitokia.

Negali būti vienodų mokinių. Visi jie yra skirtingi, saviti ir talentingi. Kaip ir visuomenėje yra visokių žmonių, taip ir mokykloje.

Ar pamokose taikote netradicinius mokymo būdus?

Žinoma. Juos taikau ir pažindindama moksleivius su Kaunu. Jį pažinti galima įvairiai, vedant ekskursijas Kauno senamiestyje. Moksleiviai pasiruošia trumpus pranešimus anglų kalba ir savo bendraklasiams pristato Kauno senamiestį. Taip pat lankomės muziejuose, kuriuose yra gidų, kalbančių angliškai, pavyzdžiui 9-as fortas, taupomasis bankas. Taip ugdomi mokinių kalbiniai įgūdžiai, kurie tobulėja nebūtinai sėdint mokyklos suole.

Ko palinkėtumėte išmokti Kaunui?

Svarbiausia Kaunui – nebijoti.