Atgijusios Kauno erdvės – miestiečių traukos centras

Viešosios miesto erdvės tarsi visuomenės atspindys, parodantis miesto socialinę būseną bei atskleidžiantis erdvių funkcionalumą. Tačiau laikams keičiantis pakito ir visuomenės samprata apie miesto erdvių teikiamą naudą, pamažu šios erdvės tampa vis labiau apleistos. Ir vis tik kyla klausimas ar įmanoma užmirštas vietas prikelti naujam gyvenimui?

Viešosios miesto erdvės tarsi visuomenės atspindys, parodantis miesto socialinę būseną bei atskleidžiantis erdvių funkcionalumą. Nuo seno miesto skverai bei parkai buvo vieta, skirta  socializacijai bei bendruomeniškumui puoselėti. Tačiau laikams keičiantis pakito ir visuomenės samprata apie miesto erdvių teikiamą naudą, pamažu šios erdvės tampa vis labiau apleistos ir praranda savo pirminę funkciją  – pritraukti miestiečius pasigrožėti gamta, įsitraukti į aktyvią sportinę ar meninę veiklą. Ir vis tik kyla klausimas ar įmanoma užmirštas, nykias vietas prikelti naujam gyvenimui?

Kaune tokių vietų nestinga, tačiau nesinori visko pradėti niūriai. Juk atvažiavę į svetimą miestą, stengiamės jį pajusti, perprasti jo atmosferą, suvokti gyvenimo tame mieste ritmą ir nepuolame iškarto daryti išvadų. Juk miesto atmosferą kuriame patys. Prie ne vienos viešosios erdvės planavimo prisidėjęs architektas Andrius Byčenkovas teigia, jog funkcionalios bei tinkamai sutvarkytos miesto erdvės turėtų būti kiekvienos bendruomenės siekis. „Juk žmonės sutverti bendrauti, burtis, o kur kitur geriausia jiems tai daryti? Patraukliose viešosiose erdvėse. Jei jų nėra – jie ir nesiburia, praranda vieną didžiausią gyvenimo malonumą.“

1939 m. Sporto haleje vykęs Europos krepšinio čempionatas (Laikas.lt portalo nuotr.)

Vieną iš tokių susibūrimo simbolių neabejotinai galime laikyti ir  tarpukario laikotarpiu pastatytą  legendinę ,,Kauno sporto halę“. Kuri anuomet pritraukdavo daug sporto fanų bei buvo  analogų neturintis inžinerinis statinys. Tačiau prisiminimai apie pergales bei 1939-aisiais vykusias Europos krepšinio čempionato atidarymo iškilmės, lieka užmarštyje kai iškilo naujas, modernus, daugiafunkcinis pastatas ,,Žalgirio arena“ ir užėmė favorito pozicijas tiek sporto tiek kultūrinių renginių organizavime. Kauniečiams ir miesto svečiams įvertinus jos privalumus, vis garsiau aidėjo pesimistinės prognozės legendinei Sporto halei. Tačiau liūdni spėjimai tebuvo iš piršto laužtos kalbos, kurios nutilo vos pasibaigus halės rekonstrukcijai. Kaip teigė S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro rinkodaros skyriaus vadovas

,,Žalgirio arena“ (skyscrapercity.com portalo nuotr.)

Mindaugas Arlauskas: „Halė užimta nuo ryto iki vakaro. Juk nuo tarpukario, nepriklausomybės atkūrimo iki šiol Kaune nėra pastatyta jokios kitos sporto salės, kurioje galėtų vykti dideli renginiai. „Žalgirio“ arena yra kas kita, tai – didžiulis, daugiafunkcis kompleksas“. Nepaisant laikmečio kaitos legendinė halė sugebėjo išsaugoti savo pirminę funkciją ir yra tikras to meto Lietuvos paminklas.

Girstučio baseinai (universitetozurnalistas.kf.vu.lt portalo nuotr.)

Kita ne ką mažiau svarbi kultūros bei sporto erdvė kauniečiui tai ,,Girstučio rūmai“, kurių transformacija per kelis dešimtmečius tikrai parodo, kad viešos erdvės, jų formavimas, yra vienas iš būdų vienyti žmones, juos ugdyti. Anuomet dar gūdžiais 1975m. pastatytas statinys tebuvo viso labo eiliniai kultūros rūmai, kurie  veikdavo tik tuomet, jei būdavo rodomas koks renginys, o sovietmečiu renginių gausa nebuvo galima pasigirti, juk viešos erdvės turi būti naudojamos kasdieniame gyvenime, o ne didžiąją laiko dalį stovėti tuščios. Tad atkūrus Nepriklausomybę buvo nuspręsta šią erdvę paversti labiau patrauklia miestiečiui ir įkurti sporto bei kultūros kompleksą. Rekonstravus pastatą, išanalizavus naujas galimybes ir paskirtis „Girstučio“ kultūros ir sporto kompleksas tapo erdve, kuri šiandiena yra tarsi traukos centras, žmogui norinčiam pailsėti, pasportuoti ar tiesiog gerai praleisti laiką.

Kalniečių parkas (Jono Glemžos nuotr.)

Tačiau apie kaip kuriuos žaliuosius Kauno plotus to negalima būtų pasakyti. Kaip žinoma, miestas veikia jo gyventojų savijautą, nesutvarkytos erdvės, apleisti žalieji plotai, bendruomenės susirinkimo vietų trūkumas gali sukelti stresą ar net depresiją. Būtent toks apibūdinimas puikiai tinka sovietmečiu kurtam ir sodintam Kalniečių parkui apibūdinti. Bet juk viešosiose erdvėse turėtų būti užtikrinama miestiečių veikla, įrengtos terasos, suoliukai, želdiniai, žaidimo aikštynai, apšvietimas. Be to juk buvimas gamtoje teikia tie socialinių bei sveikatos privalumų, kad ir vaikai, žaisdami aikštelėse įgyja bei tobulina savo  bendravimo įgūdžių, socializuojasi, net kasdieninis  pasivaikščiojimas gali padėti sumažinti įvairių sveikatos sutrikimų tikimybes. Tačiau architektas Kęstutis Zaleckis turi savo nuomonę ir yra įsitikinęs, kad žmonėms paveldo objektai yra įdomūs, tačiau ne visuomet jiems suteikiama proga pažinti jų istoriją – vietos apleistos, apie jas nepasakojama, joms sutvarkyti valdžia neskiria nei išteklių, nei dėmesio. Stokodamos išskirtinumo tokios vietos nieko nereiškia. Tačiau tik ne Kaune! Populiari pasivaikščiojimų vieta kratosi sovietmečio palikimo ir greitu metu parkas bus suskirstytas į zonas, skirtas vaikams, rekreacijai, aktyviam poilsiui – planuojama, kad parke atsiras BMX dviračių trasa, nauji dviračių takai. Kaip teigia, Kauno visuomenės sveikatos centro   ekspertė R.Žaromskytė: ,,Graži, sutvarkyta aplinka neabejotinai prisideda prie žmogaus psichinės būsenos ir veikia ją teigiamai.‘‘

Juk erdvių transformacija, jų kaita, modernizacija, įvairios inovacijos atveria mums daugiau galimybių, plečia akiratį bei skatina mus pačius pasitempti ir vis labiau įsitraukti į miesto įvaizdžio, atmosferos kūrimą. Viešųjų erdvių padėtis parodo, ar miestas kaip socialinis darinys vis dar yra „gyvas“. O  Kaunas būtent toks ,,gyvas“, mat nesustoja stebinti miestiečių savo pokyčiais.

Viršelio nuotraukos autorė Kamilė Liudkevičiūtė.

Autorius
Kamile Liudkeviciute
Skaityti visas naujienas
Palikite komentarą

Autorius Kamile Liudkeviciute