„Gimusi Vilniuje, augusi Jonavoje, bet širdis – Kaune“ – taip save apibūdina VDU studentė Evelina Stepšytė.

Kodėl Kaunas Jus atviliojo?

„Žalgiris“ (juokiasi). Viskas prasidėjo nuo Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“. Mano šeimos nariai – labai dideli sirgaliai. Turbūt natūralu, juk Lietuvoje gyvename (šypsosi ir tęsia toliau), o čia krepšinis kaip ir antra religija… Tad nuo tų laikų, kai buvau dar visai mažytė, sąžiningai važinėdavome į Kauno sporto halę. Dėl to Kaunas jau buvo savas, žinomas, kuomet pradėjau čia studijuoti.

Kuris Kauno rajonas jums labiausiai patinka?

Būtų, galbūt… išties, kaip sunku išsirinkti! Kaune yra labai daug vietų, kurios man patinka, bet visgi rinkčiausi „parkų“ rajoną (juokiasi). Kaip smagu pačiame mieste turint galimybę pasivaikščioti gryname ore, būnant apsuptam gamtos! Vytauto, Ąžuolyno parkai ar Dainų slėnis – puiki išeitis atsikvėpti nuo darbų ar mokslų, pabūti su pačiu savimi ir tiesiog pailsėti. Pabandykit, geras jausmas! (šypsosi)

Jeigu reikėtų išsirinkti iš šių trijų parkų, kuris būtų artimiausias širdžiai?

Labai sunkus klausimas (juokiasi). Įsivaizduokit, turit tris skirtingus augintinius ir jūsų prašo išsirinkti mylimiausią – juk negalima šitaip… (juokiasi). Tad pasilieku teisę neatsakyti, nes visi man jie labai artimi širdžiai (šypsosi).

Jei turėtumėte galimybę, kurioje Kauno vietoje norėtumėte gyventi? Kodėl?

Rinkčiausi vietą kur nors prie Kauno sporto halės, Ąžuolyno parko. Sentimentai, turbūt galėčiau pasakyti – primena vaikystę, krepšinį, su kuriuo užaugau, o ir gamta čia pat, grynas gaivus oras – savotiška ramybės oazė. Išties kuomet yra daug darbų prisikaupę, norisi akimirkai kitai atsikvėpti po atviru dangumi, o kur geriau tai padaryti, jeigu ne parkelyje? Žiūrėk, tai paukštukas koks sučiulba, tai dar kas – gera idėja pailsėti ir pabūti su savo mintimis.

Kokias vietas pasiūlytumėte aplankyti atvykus į Kauną?

Priklauso, kokiu tikslu žmogus atvyko. Ar nori pamatyti meninę Kauno pusę, ar pasigrožėti gamta, statiniais, aplankyti įvairias bažnyčias, ar pan. Čia labai daug ką galima pamatyti, pavyzdžiui, įvairios meno galerijos, nacionalinio dramos teatro, filharmonijos renginiai, Aleksoto apžvalgos aikštelė, nuo kur visas Kaunas matomas kaip ant delno, Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia, senamiestis, Laisvės alėja, Soboras, Kauno marios – būtų galima vardinti ir vardinti…

Kuo Jums Kaunas išsiskiria iš kitų miestų?

Tai labai atsinaujinantis miestas: visokių naujų iniciatyvų nuolatos galvojama ir vykdoma, o ir įvairių vietų rekonstrukcijos darbų nestokojama, keliai taisomi, dėl ko Kaunas tikrai labai teigiamai save pateikia. Taip pat išsiskiria ir savo studentija – čia sutikti galite daug studentų! Labai daug (šypsosi). Be to, ne veltui sakoma, kad „Kaunas pilnas kultūros“ – juk čia vyksta daug renginių, kuriami įvairūs pasirodymai. Na, ir pabaigai, žinoma, išsiskiria „Žalgiriu“! (juokiasi)

Kuo labiau išsiskiria? Ar miesto atmosfera ar išvaizda?

Manyčiau, kad tai vienas nuo kito neatsiejami komponentai. Pavyzdžiui, užsimerkus ir pagalvojus apie Kauną iškart prieš akis matau šiltą ir saulėtą vasaros dieną, daug žmonių, besijuokiančių ir besišypsančių, daug visokių muzikantų, artistų – ir jie visi įvairiose Laisvės alėjos vietose! Tai kaipgi čia būtų, ar tai labiau atmosfera, ar išvaizda? Turbūt tikrai būtų galima teigti, jog tai – abu kartu!

Ar yra koks labai įstrigęs renginys Kaune?

Negalėčiau išskirti nė vieno, nes Kaune vyksta begalė įvairių renginių, kur kiekviename gali pajusti tą tikrąją jų perduodamą dvasią – svarbu būti „čia ir dabar“ ir leisti sau mėgautis tokiomis akimirkomis, leisti užplūsti patiems gražiausiems pojūčiams! Visgi jei tektų išskirti bent sritį, sakyčiau – kultūriniai renginiai. Ne veltui Kaunas tapo 2022 m. Europos kultūros sostine! Be galo myliu renginius, vykstančius po atviru dangumi. Tai puiki idėja – ir gryname ore pabūni, ir atsipalaiduoji, tiesiog imk ir dalyvauk visur!

Kokių kaunietiškų žargonų esate girdėjusi jaunimo tarpe vartojamame žodyne? Žodžiai, kurie Jūsų aplinkoje nebuvo vartojami iki tol, kol nepradėjote gyventi Kaune?

(Juokiasi). „Rautis“ – ko čia „raunies“? „Čiuju“. „Biesas ima, biesina, beleką“. Oj, daug! Tik jau tikriausiai visų neatskiriu, nes ir pati pradėjau keletą jų vartoti (juokiasi).

O kaip vertinate didmiesčiams įprastus ant sienų piešiamus grafičius?

Grafičiai yra gražu, bet visgi tai labai priklauso nuo žmogaus tikslo. Jei asmuo siekia apgadinti sieną, piešia bet ką ir bet kaip, tada vertinu prieštaringai. Juk tai vandalizmas! Na, o jeigu tai yra užsakyti kokių nors institucijų piešiniai, tai tikrai gražu. Tuomet vadinčiau tai tam tikra meno forma.

Jei galėtumėte nupiešti grafiti, kokias spalvas naudotumėte? Ką pieštumėte ir kodėl?

Mintyse matau tokias spalvas: geltona, žalia, o po to prisijungia ir raudona. Pieščiau kažką susijusio su Lietuva. Tai nebūtų koks nors konkretus piešinys, priešingai – Lietuvos vėliavos spalvomis meniškai apipiešta siena. Pavyzdžiui, kas nors įkvepiančio, kad pamatai ir tai tau kelia šypseną, diena praskaidrėja ir tiesiog malonu žiūrėti į visa tai. Išties būtų smagu, kuomet žmonės pamatę piešinį nusišypsotų ir toliau eitų sau pozityviai nusiteikę.

Koks būtų Jūsų trumpas linkėjimas kauniečiams?

Daugiau šypsenų, geros nuotaikos ir lai plinta šis pozityvumo virusas!

 

Nuotrauka iš Evelinos Stepšytės asmeninio archyvo